Vienas iš angliškai kalbintų jaunų migrantų teigė, kad „patikėkite manimi, tai nėra stovykla, tai yra gyvenimas kaip kalėjime“.
„Čia nėra daugiau maisto ir per 24 val. gavome jo vieną kartą, bet tas maistas tėra sausainiai ir šiek tiek vandens. Mes neturime jokio maisto ir patikėkite, mes jau 12 dienų negalime nusiprausti. Taip pat ši stovykla per lietų tampa šlapia, todėl neįmanoma miegoti. Taigi, mes atvykome į Lietuvą, nes ji yra ES narė ir mes norime gero gyvenimo Lietuvoje, bet tai nėra gyvenimas“, – tikino gerai apsirengęs jaunuolis.
Paklaustas, ar policija ir vietos politikai pažadėjo pagerinti sąlygas dėl dušų ir kitų netenkinančių sąlygų, jis komentavo, kad taip, bet ir toliau nieko nėra daroma.
„Mes nesame kokioje nors atviroje stovykloje, todėl tai panašu į kalėjimą. Šis vanduo yra prastos kokybės, neskirtas gerti“, – pridūrė jaunasis migrantas ir parodė butelį su gelsvu vandeniu.
„Mes taip pat neturime šiltų drabužių <...>, naktį šalta, todėl negalime miegoti šioje stovykloje.“
Pasiteiravus stovykloje gyvenančių migrantų, ką jie mano apie vietinių protestus dėl jų apgyvendinimo šalia, vienas iš jų teigė, kad pirmiausia nori sprendimo, kuris išspręstų jų problemas.
„Mes buvome nukentėję savo valstybėse, mes ten turėjome problemų, todėl mes čia neatvykome dėl linksmybių ar kelionių. Mes čia atvykome, nes mūsų gyvybės yra pavojuje. Aš savo gimtojoje šalyje buvau inžinierius, moku keturias kalbas, studijuoju ir nesu nusikaltėlis. Kai kurie žmonės iš kariuomenės čia mus vadina nusikaltėliais, nes atvykome iš Baltarusijos“, – teigė jis.
Šio migranto paklausus, kur norėtų Europoje gyventi, tikino, kad jam svarbiausia saugi šalis.
„Aš tik noriu išsaugoti savo gyvybę. Man nerūpi, ar Vokietija, ar Belgija, ar Prancūzija, bet tik noriu gyventi šalyje, kuri mane gerbtų, kur galėčiau išmokti kalbos ir gauti darbą. Tiesiog gyventi gerą gyvenimą.
Sąlygos čia (stovykloje – „Delfi“) yra prastos, čia mus vadina nusikaltėliais, čia mes kaip kaliniai. Sakoma, kad pirmojo pasaulio šalyse yra laisvė, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje visos stovyklos yra atviros. Kodėl čia ne atviros? Mes nieko nepadarėme.“
Afganistano piliečiu pristatęs dar vienas migrantas pasakojo, kad šiuo metu per visas žinias skelbiama, kaip jo gimtąją šalį vis labiau pavergia teroristai, todėl jis į Lietuvą atvyko norėdamas gyventi saugioje ir taikioje šalyje. Taip pat pridūrė, kad sąlygos stovykloje tikrai blogos, o apie Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimus jis nieko nežinąs.
Pirmąkart susidūrė su tokia situacija
Stovykloje apsilankęs VST vadas Ričardas Pocius neslėpė, kad Lietuvos valstybei ši susidariusi situacija yra nauja ir pirmąkart susiduriama su tokiu iššūkiu.
„Tai yra nežinomas saugomas objektas. Yra čia šakninės gentys, šakninės tūkstantmečių tautybės, jie visi yra skirtingi, tuo labiau, kad yra nenustatyti. <...>. Tai, iš tikrųjų, yra sunku. Tai yra marga žmonių minia“, – komentavo jis.
R. Pocius neslėpė, kad kiekvieną dieną tarp čia saugomų migrantų kyla mažesnės arba didesnės įtampos, bet yra pasiskirstymas gentiniu principu.
„Tos gentys, pavyzdžiui, tūkstantį metų kovoja, kariauja <...> ir jie nuolat vieni kitiems grasina tuo kraujo kerštu už kažką arba istoriniu principu.“
VST vado teigimu, nors ir pareigūnų nėra tiek daug, bet tai jų darbas, todėl yra pasiruošę bet kam.
„Svarbiausia netenkinti jų visų norų ir užgaidų, kaip bebūtų, jie yra nelegalūs žmonės mūsų žemėje. Bet tą buitinį aprūpinimą mes tikrai turime užtikrinti. Tai ir kelia didžiausius nepasitenkinimus ir neramumus, bet yra karštas kraujas ir ramus kraujas. Tie, kurie ramūs, viskuo patenkinti“, – aiškino jis.
R. Pocius taip pat nurodė, kad bent jau antradienio naktį migrantams teko kviesti greitąją 5 kartus, mat jie dažniausiai alpsta.
„Bet kai jau atvažiuoja greitoji pagalba, jie dažniausiai atsigauna. Na, pasilinksminti reikia, bet yra vienas kitas atvejis, kur pasitvirtino, kad jiems blogai“, – sakė jis.
