Anot jo, 47 dienas užtrukęs skrydis buvo „įdomus, atsakingas ir sudėtingas technikos, žmogaus ir proto išbandymas“. „Skeptikai pasakys, kad paprasčiau apskristi pasaulį nusipirkus pirmos klasės bilietą, patogioje vietoje. Mes pasirinkome kitokį būdą“, - aiškino pilotas.
Buvo planuojama, kad vos išlipusius iš lėktuvo pasitiks muitinės ir pasienio pareigūnai, paskui – R. Pakso žmona Laima su sūnumi Mindaugu. Tik tuomet lakūnai turėjo užlipti ant specialiai tam įrengtos scenos. Tačiau tokį scenarijų sugriovė prie eksprezidento pripuolę liberaldemokratai. Tik po to jį galėjo apkabinti žmona su sūnumi.
Pasveikinti lakūną atvyko ir jo dukra Inga su vyru Aivaru Stumbru bei gegužę gimusia dukra Estela. Tačiau jie vengė stumdytis sveikintojų būryje ir išvyko nesulaukę sutikimo ceremonijos pabaigos.
R. Pakso sutiktuvėms liberaldemokratai ne tik atvežė sceną, kurią papuošė šūkiu „Lietuva, sparnų nesuskleisk“, bet ir pakvietė pučiamųjų orkestrą. Kyviškių aerodrome dar gerokai prieš 18 val., kai buvo suplanuotas lakūnų nusileidimas, trankiai grojo lietuviška popmuzika, būriavosi gėlių puokštėmis ir nušalintojo prezidento nuotraukomis nešini vietos gyventojai, partijos kolegos.
Nors Kyviškėse visą ketvirtadienio popietę švietė kaitri saulė, kuriam laikui ji pasislėpė už debesų ir išlindo tik tuo metu, kai lėktuvas SM-2000 „Phoenix“ važiuoklė palietė nusileidimo taką. Susirinkusieji iš karto ėmė šnabždėtis, esą gamta taip sutinka lakūnus.
R. Paksas ir V. Makagonovas buvo pagerbti ąžuolo lapų vainikais. Susirinkusieji kone kiekvieną eksprezidento ir jo bičiulio frazę palydėdavo garsiai plojimais, lietuviškais ir rusiškais šūksniais „Ačiū, ačiū“. Kelios moterys, pritardamos orkestrui, minioje nuolat dainavo populiarias lietuviškas dainas: „Palinko liepa šalia kelio“, „Augo girioj ąžuolėlis“.
Iš viso lakūnai virš sausumos ir vandens nuskrido 55 tūkst. kilometrų, nors buvo planuojama, kad teks įveikti apie 70 tūkst. Maršrutas sutrumpėjo, kadangi įgula nusprendė nebeskristi į kai kurias vietoves.
Nepaisant to, dėl įvairių problemų jų kelionė užtruko savaite ilgiau nei tikėtasi, mat oras ne visada buvo tinkamas skrydžiams, teko ilgokai laukti vienos stabdžių detalės, kai kur užtrukdavo formalumai aerodromuose.
Pilotai perskrido 36 šalis penkiuose žemynuose, 26 iš jų buvo nusileidę. Nusileidimas Kyviškių aerodrome įgulai buvo 51-asis. Dešimt nusileidimų buvo neplanuoti – dėl nepalankių oro sąlygų ir kitų problemų. Rusijos mokslinės-komercinės firmos „Technoavia“ pagaminto eksperimentinio lėktuvo variklis sukosi beveik 150 valandų.
R. Pakso ir V. Makagonovo skrydis aplink pasaulį buvo jau 123-ias nuo 1924 metų, kai įvyko pirmoji tokia kelionė. Eksprezidentas tapo pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko oru įveikti visą Žemės rutulį.
Pilotų kelionė laikoma skridimu aplink pasaulį, kadangi jie kirto pusiaują, sugrįžo į pakilimo tašką, o jų skrydžio ilgis viršijo pusiaujo ilgį.
Planuota, kad kartu su šiais pilotais dalį laiko skris ir austras teisininkas Eugenius Salpiusas, tačiau jam nepavyko prisijunti prie įgulos. Nepaisant to, kaip tikino R. Paksas, šio lakūno indėlis į kelionę yra itin žymus, kadangi jis rūpinosi skrydžio finansavimu. Planuota, kad išlaidos kelionei sieks 80 tūkst. eurų.