"Prezidento veto yra svarbi, bet nepakankama priemonė, todėl jo kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų dar viena konstitucingumo užtikrinimo valstybės gyvenime garantija. Manyčiau, kad tokia pataisa padėtų geriau apsaugoti ir Konstitucijoje įtvirtintą valdžių pusiausvyrą", - sakė R.Paksas.
Pagal galiojančius įstatymus nepritardamas Seimo priimtam įstatymui prezidentas turi teisę jį vetuoti ir grąžinti pakartotinai svarstyti.
Panaši teisė kreiptis į Konstitucinį tribunolą suteikta ir Lenkijos prezidentui. P rieš priimdamas sprendimą dėl parlamento priimtų įstatymų, jis gali kreiptis pagalbos į Konstitucinį tribunolą. Lenkijos prezidento prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir procedūra užtrunka nuo 2 iki 4 mėnesių.
Be to, konferencijoje R.Paksas sakė, kad asmens, išnaudojusio visas teisinės gynybos priemones, teisė pačiam kreiptis į KT būtų "svarbi Konstitucijoje įtvirtintų teisių gynybos garantija".
Be to, R.Pakso teigimu, teisę kreiptis į KT turėtų įgyti ir Seimo kontrolieriai, tiriantys piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Pagal Konstituciją šiuo metu į KT gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, teismai, kai kuriais atvejais prezidentas, Vyriausybė. KT nagrinėja ir priima sprendimus, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymai, Seimo priimti aktai, taip pat prezidento bei Vyriausybės aktai.
Suteikti galimybę Lietuvos piliečiams, kurių teisės ir laisvės nebuvo apgintos kituose Lietuvos teismuose, tiesiogiai kreiptis į KT yra pasiūlęs ir ankstesnis prezidentas Valdas Adamkus.
R.Paksas pasidžiaugė, kad " pamažu, kartais dar pasisukiojant į šalis", Lietuvoje įsitvirtina požiūris, kad Konstitucija privaloma visiems, ir pirmiausia tiems, kuriems patikėta valstybės valdžia.
Konferenciją "Konstitucinis teisingumas ir teisės viešpatavimas" kartu su Lietuvos KT rengia Europos Tarybos komisija "Už demokratiją per teisę", dar vadinama Venecijos komisija. 1990 m. įsteigta ir dažniausiai Venecijoje posėdžiaujanti komisija telkia autoritetingus konstitucinės teisės ekspertus, padeda valstybėms spręsti konstitucines problemas.
Pagal 1992 m. spalio 2 d. referendumu priimtą Konstituciją, konstitucinę kontrolę Lietuvoje vykdo Konstitucinis Teismas. Jis garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymai ir kiti Seimo, prezidento bei Vyriausybės teisės aktai.
Pirmieji devyni prašymai Lietuvos Konstituciniame Teisme buvo įregistruoti 1993 m. rugpjūčio 2 d. Pirmasis Teismo posėdis įvyko 1993 m. rugsėjo 15 d., o pirmasis nutarimas priimtas rugsėjo 17-ąją.
Konstituciniam Teismui dabar vadovauja pirmininkas Egidijus Kūris. Anksčiau Teismui vadovavo Juozas Žilys ir Vladas Pavilonis.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucija nustato, kad teisėjų sudėtis atnaujinama trečdaliu kas treji metai. Artimiausia teisėjų rotacija įvyks 2005 metais.
Lietuvos Konstitucinis Teismas yra tikrasis Europos konstitucinių teismų konferencijos narys. Į šią organizaciją jis buvo priimtas 1997 m.
Renginyje dalyvaus 25 Europos šalių konstitucinių teismų pirmininkai ir teisėjai, taip pat Europos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkai.