Kad rūpinosi ne savo sūnumi, nenustebo ir oficialiuoju vaiko tėvu dokumentuose įrašytas vyras – jis prisipažino, jog tai įtarė jau anksčiau, tačiau apie tai niekam nesakė: nenorėjo skaudinti nei žmonos, nei sūnaus.
Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus vaiko motinos ir tikrojo jo tėvo bylą – motina siekė, kad būtų nuginčyta netikro tėvystė jos sutuoktiniui bei nustatyta tikrojo tėvo tėvystė.
Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė vaiko motinos ieškinį patenkinti – tėvu pripažintas 12 metų vaiku nesirūpinęs biologinis tėvas. Jis savo sūnaus išlaikymui turės kas mėnesį skirti po 800 Lt – šią sumą teismas priteisė nuo 2011-ųjų lapkričio, kuomet motina kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Po tarnybinio romano gimė berniukas
Šioje byloje galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad anksčiau apylinkės ir apygardos teismai nepagrįstai vaikui buvo priteisę mėnesines 1,5 tūkst. Lt išmokas bei 54 tūkst. Lt skolą už tuos metus, kai tėvas sūnui neskyrė išlaikymo.
Pasak teismo, vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.
„Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus“, – teismo teigimu, tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
Teisėjų teigimu, tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
„Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai“, – ieškiniams dėl tėvystės nustatymo senaties terminas netaikomas, pabrėžė teismas.
Bylos duomenimis, viena Vilniuje gyvenanti moteris ieškinyje teismui nurodė, kad dar 1999 m. susilaukė sūnaus, kurio tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas jos sutuoktinis – su juo moteris susituokė tais pačiais metais. Tiesa, moteris neslėpė, kad jau tada žinojo, jog tikrasis vaiko tėvas yra kitas vyras, su kuriuo ji dirbo vienoje įmonėje – ji buvo sekretorė-referentė, o vaiko tėvas – vyriausiasis ekspertas.
„Jis buvo vedęs, turėjo vaiką, skirtis nesiruošė, tačiau man rodė išskirtinį dėmesį, o žmonai išvykus, kviesdavosi mane į savo namus – vėliau turėjome intymių santykių, po kurių pastojau“, – moteris teismui aiškino, kad vaiko tėvui siūlė pripažinti tėvystę, bet jis nesutiko.
Bijojo, kad bus išmesta iš universiteto
„Jis manimi rūpinosi, kartu praleisdavome daug laiko ne tik darbe, bet buvome nuvažiavę ir pas jo tėvus, bendradarbiai žinojo apie mūsų santykius“, – moteris nurodė, kad nuo 2004 m. vaiko tėvas ėmė nebeskirti pinigų vaiko išlaikymui.
Aiškindama, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą, vilnietė teisinosi, jog bijojo prarasti darbą, taip pat nuogąstavo, kad įtakingas vaiko tėvas galėjo pasirūpinti, jog ši būtų išmesta iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto – jame jis dirbo dėstytoju.
Moteris nurodė, kad jai nenusisekė gyvenimas ir su sutuoktiniu – jis nesidomėjo vaiku. Galop ji nutarė netylėti: 2011-ųjų vasarą sutuoktiniui ir vaikui pasakė, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo. Tai netrukus patvirtino atlikta DNR ekspertizė – pripažinta, kad moters sutuoktinis nėra jos sūnaus tėvas.
Kreipdamasi į teismą moteris nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė, todėl viena nebegali išlaikyti sūnaus – dėl įvairių užsiėmimų jam per mėnesį reikia 2 607 Lt.
„Kadangi vaiko tėvas dirba, gauna nemažas pajamas, todėl iš jo priteistinas 2 tūkst. Lt išlaikymas per mėnesį“, – ieškinyje nurodė ji.
Su šiuo ieškiniu sutiko ir 12 metų ne savo vaiką auginęs vyras. Jis nurodė, jog sužinojęs, kad ne jis yra tikrasis tėvas, vaikas nutraukė su juo ryšius – anksčiau jį vadino tėvu, tačiau dabar – nebevadina, nebenori bendrauti ir net ignoruoja.
„Man ir anksčiau buvo iškilę abejonių dėl vaiko tėvystės, tačiau, nenorėdamas skaudinti žmonos ir vaiko, jų neišsakiau“, – vyras teigė, kad moterį vedė dėl to, jog ši jam prisipažino esanti nėščia.
Tėvas nebuvo laimingas: motina nori „pagerinti“ savo padėtį
Nors nepilnametis džiaugėsi sužinojęs, kad turi kitą tėvą, tačiau šis nebuvo toks laimingas – atsisakė jį pripažinti sūnumi.
Kitoje šeimoje sūnų ir dukrą auginantis vyras teismui nurodė, kad nesutinka atlikti DNR tyrimo, taip pat pažymėjo, jog vaiko motinos pasakojimai apie draugystę ir karštą meilę yra išgalvoti. Tiesa, vyras pripažino, kad su buvusia bendradarbe turėjo artimų santykių.
„Vaikui motinos bei artimųjų giminaičių yra įteigta apie galimą mano tėvystę, nors aš pats jokių jausmų vaikui nejaučiu, jo neauginau, neauklėjau ir negaliu prisiimti atsakomybė“, – berniuko biologinis tėvas nurodė, kad „vaikui svarbiau yra išsaugoti šeimoje susiklosčiusius socialinius ryšius“ ir tėvu laikyti tą vyrą, kuris jį augino, „nei sugriauti per 12 metų susiklosčiusius santykius šeimoje“.
Jis taip pat pažymėjo, kad vaiko motinos ieškinį vertina kaip siekį „pagerinti“ savo teisinę padėtį, gaunant didesnį išlaikymą vaikui iš „naujo“ tėvo.