Pasak jos, tokie pasiūlymai pateikti NATO viršūnių susitikime, kuris pirmadienį baigėsi Čikagoje.
"Šiame NATO viršūnių susitikime įvyko pro veržis - deklaruota Vengrijos parama, jie nori prisijungti prie misijos su savo naikintuvais, taip pat rimtai joje dalyvauti svarsto Olandija. Liuksemburgas pasiūlė prisidėti pinigais, kalbama apie 1 mln. eurų indėlį", - BNS sakė R.Juknevičienė.
Olandijos kariai NATO oro policijos misijoje yra dalyvavę vieną kartą 2005 metų pirmąjį pusmetį, bet po to į Šiaulius negrįžo.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos kariai.
Šiuo metu misiją iš Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės Šiauliuose vykdo Lenkija.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti oro policijos misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Vasario pradžioje priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
Oro policijos misijos pratęsimas patvirtintas ir Čikagos viršūnių susitikime. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį paskelbė, kad Aljanso šalių vadovai nusprendė oro policijos misijos Baltijos šalyse nesusieti su konkrečiomis datomis, tačiau pridūrė, kad šis susitarimas gali būti peržiūrėtas.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) savo ruožtu pareiškė, kad oro policijos misijos pratęsimas parodo "nesvyruojantį įsipareigojimą kolektyvinei gynybai".