100 kilometrų į darbą, 24 valandų pamaina, 500 eurų į rankas. Dar priedai ir premijos administracijai iš sutaupytų pinigų. Tokia Europos Sąjungos šalies muitininko kasdienybė. Apie ją – šios savaitės „Laisvės TV“ laida R.I.T.A.
© DELFI / Karolina Pansevič

Muitinė veikia prie Finansų ministerijos, ją sudaro Muitinės departamentas, Kriminalinė tarnyba, Mokymo centras, Muitinės laboratorija, Informacinių sistemų centras ir Vilniaus Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės.

Šiuo metu šioje sistemoje neužimtos maždaug pustrečio šimto darbo vietų, muitininkas per mėnesį uždirba apie 500 eurų. Dėl to dauguma jų ieško būdų užsidirbti kitur. Vieni nelegaliai, kiti legaliai, teigė žurnalistė Rita Miliūtė.

Bet kur dedami pinigai, kurie sutaupomi, kai muitininkas išeina iš darbo ir į jo vietą niekas neateina? Besiaiškinant buvo painiavos, pripažįsta R.I.T.A. žurnalistai. Bet apie viską iš eilės. Iš pradžių – kaip iš viso gyvena muitininkai ir ypač tie, kurie dirba ne kabinetuose, o postuose. Vadinasi, ir šaltyje, ir karštyje, o į darbo vietą kartais turintys važiuoti šimtą ir daugiau kilometrų.

Sunkus darbas – už 500 eurų atlyginimą

Reikalavimų muitinės pareigūnų sąrašas – ilgas: aukštasis universitetinis išsilavinimas, papildomi reikalavimai sveikatai, pakankamai ilgai trunkantis pretendentų tikrinimas, dažnai darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, darbas lauke, psichologiniai darbo aspektai.

„Darbas jis sunkus dėl to, kad jie susiduria su trečiaisiais asmenimis, jie turi teisę naudoti prievartą, priima sprendimus, gal dažnai nelabai palankius tretiesiems asmenims, todėl tas darbas turi ir psichologinį ir moralinį akcentą, tą įtampos buvimą, ir aišku darbo sąlygos.

Aš manau, kad pareigūnų darbas turėtų būti atlygintas tiek pinigine prasme, tiek darbo sąlygomis sukurtomis normalios, tiek darbo atmosferą, viskas priklauso nuo darbdavio. O dabar mes matome tokią situaciją, kai vienų pareigūnų darbas lyg ir išaukštinamas, lyg ir duodama suprasti, kad jis yra svarbesnis, o tie pareigūnai, kurie iš esmės sukuria tą pridėtinę vertę muitinei, kurie sukuria jo įvaizdį, jie yra nutekėję į antrą planą“, – kalbėjo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė.

Sunkiai dirbantys pareigūnai, atrodo, turėtų būti aprūpinti kuo įmanoma geriau. Viena iš dviejų muitinės Profesinė sąjunga sako, kad taip nėra, skundai teka upeliais.

„ Trūksta aprangos pareigūnams. Ypatingai pasipylė skundai šiemet ir praeitų metų pabaigoje iš mobilių grupių, tai pareigūnai, kurie dirba 12-a valandų lauke iš esmės lauke. Tai ir šaltis ir lietus, tai nebuvimas tinkamos vietos poilsiui, tai ir pavalgyti jie negali, nes jie gali pavalgyti tik kai turi laisvą laiką, kai neturi užduočių“, – sakė L. Daujotaitė.

Darbuotojams kompensuojamos ne visos kelionės išlaidos – dėl vykdomos pareigūnų rotacijos pareigūnai patiria ženklias išlaidas vykimui į tarnybą ir iš jos, o šiuo metu maksimali išlaidų kompensacija postų pareigūnams – 106 eurai. Atsiųstuose pareigūnuose skunduose matomi skaičiavimai, kiek realiai išleidžia pareigūnai ir kiek privalo nuvažiuoti iki darbovietės. Pasak darbuotojų, visa tai ir dar stresas darbe neigiamai veikia pareigūnų sveikatą.

Sunkus, įtemptas darbas, kuris, pasak pačių pareigūnų, dar ir aprūpintas skurdžiai. Už tokį, tikriausiai, turėtų būti mokami dideli atlyginimai.

„Įvertinus darbo sąlygas, naktinį darbą, įvertinus sąlygas, tai stažą valstybei, tai yra ir laipsnis, tai į rankas yra iki 500 eurų“ , – sakė L. Daujotaitė.

Administracijos darbuotojams – kitos sąlygos

Pareigūnai – tai valstybės tarnautojai, skirstomi į kategorijas. Krovinių posto viršininkė aiškina, kad muitinės departamento administracijos darbuotojų kategorijos – pačios aukščiausios, o ten, kur dirba postų pareigūnai, galioja kitos taisyklės.

„Didžioji dalis postų inspektorių turi 10 pareigybės kategoriją. Ant pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie turi 11. O kurie turi 12, tokių nėra. Vilniaus teritorinėje muitinėje tokių nėra, nors įstatymas leidžia. Netgi tos pareigybių kategorijos yra ribos, įstatymas leidžia, departamentas, postus sukišęs į apačią, į minimumą, sau pasiskyrė maksimumumus“, – sakė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto viršininkė Virginija Julija Rubikaitė.

Nedaug muitinės sistemoje uždirbantys žmonės, pasak R. Miliūtės, nėra stipri garantija, kad muitinė veiks nepriekaištingai. Pernai vien Medininkų poste atleisti dvidešimt du pareigūnai – nuteisti už nusikalstamą veiklą.

Tačiau ir dorai dirbantys muitininkai nėra stipriai įkvėpti darbui, kai neturi tinkamos aprangos ar kai benziną vykti į darbą turi piltis už savus, nes departamentas finansuoja ne visą sumą, jeigu kelionė, kaip pavyzdžiui, į Raigardą ar Medininkus iš Druskininkų, kainuoja daugiau, negu leidžia kompensuoti nustatyta tvarka.

Kodėl muitininkams reikia taip toli važiuoti? Kad būtų mažesnė korupcijos tikimybė. Nes kelis šimtus uždirbantis, parą – dvidešimt keturias – valandas budintis muitininkas ne savo gyvenamoje vietoje turi būti atsparesnis už tą, kuris dirbtų netoli namų ir nerizikuotų prarasti tarnybos su geresne negu dabar gaunama alga. Žmones tarnyboje išsaugoti norintys viršininkai paprastai ieško visų leidžiamų būdų paskatinti juos pinigais, pasakojo R. Miliūtė.

Žeidžia neteisybė skirstant premijas

Socialinė neteisybė muitinėje pasireiškia ir kitu būdu – skirstant premijas bei priedus. Laidos Rita gautais duomenimis, pernai spalį skirstant vienkartines atlyginimo dydžio premijas muitines gimtadienio proga, labiausiai pasirūpinta administracija, ne pareigūnais, pasakojo R.I.T.A.

„Departamentas pirmame etape sau prisiskyrė daugybę žmonių, apsidovanojo atlyginimo dydžio premijomis. Mūsų kolegė yra tos komisijos narė ir jinai pareiškė protestą, tada leido ir teritorinėms muitinėms irgi skirti tas premijas. Prieš tai teritorinėms muitinėms neleido skirti premijų? Nebuvo išvis pasakyta, kad yra tokia galimybė skirti premiją metinių proga“, – pasakojo Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių posto viršininkė V. J. Rubikaitė.

Pernai svarstant, kam suteikti vienkartines premijas, sušaukta skatinimo komisija. Joje dalyvavusi vienos iš profsąjungos vadovė tikina, kad iš pradžių skatinimui buvo pateiktas muitinės departamento pareigūnų sąrašas, o kitų priklausančių institucijų, kuriuose dirba didžiausias skaičius pareigūnų, sąrašai, kaip teigiama, buvo labai trumpi.

Tik vėliau leista pateikti daugiau pozicijų. Keista pasirodė ir tai, kad galutiniame direktoriaus skatinimo įsakyme pasirodė kiti pareigūnai nei svarstė komisija.

Muitinės departamentas atsisakė pateikti direktoriaus įsakymus, kuriuose išvardyti paskatinti pareigūnai, prisidengdamas asmens duomenų apsaugos įstatymu. Tačiau laidai R.I.T.A. pavyko gauti įsakymų kopijas. Vienoje iš jų žurnalistai mato, kad atlyginimo dydžio premijas gavo komunikacijos skyriaus darbuotojai, dokumentų tvarkytojai, personalo teisininkai, ir kiti.

Paskatinimai grindžiami vyriausybės nutarimo 2.2. papunkčiu. Premija skiriama už ypatingos svarbos užduotį. Kokios jos komunikacijos, teisės, personalo, finansų, dokumentų, turto valdymo skyriuose – neaišku.

Muitinės departamentui, kartu su departamento administracija, priklauso 7 padaliniai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos postuose dirba daugiausiai pareigūnų, tai yra tie žmonės, kurių darbas – lauke. Tačiau spalio premijų statistika rodo, kad būtent šiuose padaliniuose buvo mažiausiai inspektorių gavusių premijų, o ir pačios premijos buvo menkiausios. Didžiausios jų – vadovybei.

„Aišku, paskui mes paprašėm, kad jie pateiktų informaciją. Ir informacija – iš tikrųjų labiau negu išraiškinga. Departamentas, įstaiga, kurioje dirba virš 200 žmonių, sau leido pasiskirstyti 40 tūkst. premijoms. Kai teritorinėje muitinėje netoli 700 žmonių, Vilniaus teritorinėje muitinėje, sakysim 26 tūkst. Tai netgi ta suma ženkliai skiriasi, pati bendra suma“, – kalbėjo V. J. Rubikaitė.

Ministerija nesupranta premijavimo logikos

Premijos mokamos iš sutaupytų lėšų. O šios susidaro dėl ligų, tėvystės atostogose esančių pareigūnų ir laisvų darbo vietų. Šių daugiausia – būtent postuose, tačiau jiems skiriama premijų suma – mažiausia. Tai klausimų sukėlė ir Finansų ministrui, kuriam muitinės departamentas yra tiesiogiai pavaldus.

„Tokių situacijų kuomet yra laikoma begalę tuščių etatų, nors lėšų yra, tam, kad žmonės būtų pasamdyti, tai tas klausimas, kodėl žmonės į postus nėra samdomi, o darbo užmokestis išmokamas ir būtent didinamas centriniam aparatui, kuris akivaizdžiai yra išpūstas, tai į šituos klausimus muitinė turi tikrai atsakyti“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak V. Šapokos, ir ministerijai nėra aiški premijavimo logika.

„Tai yra vienas iš klausimų, kuriuos esame uždavę muitinės departamentui, kad paaiškintų tiek pačią logiką, tiek kaip yra resursai paskirstomi ar administracijai ar tiems žmonėms, kurie tiesiogiai vykdo savo postuose, kodėl yra tiek neužpildytų etatų, kodėl skiriamos premijos vieniems ar kitiems, tai visi šie dalykai muitinės departamentas privalo į juos atsakyti“, – sakė V. Šapoka.

Priedų išmokėjimo logika, nors ir neaiški, bet panaši į vienkartinių premijų logiką. Mėlyna spalva žurnalistai mato vadovų pasiskirstymą muitinės įstaigose, raudona – postuose dirbančių inspektorių. Procentai rodo pareigūnus, kurių darbas 2016-ųjų pabaigoje buvo įvertintas labai gerai ir jiems išmokėti priedai. Mažiausia dalis ten, kur didžiausias inspektorių skaičius. Didžiausia dalis – kur daugiausia vadovų.

„Neefektyvus yra išteklių paskirstymas. Vien jau tai, kad yra keletas juridinių asmenų ir nesujungti į vieną. Labai didelis administracinis aparatas, jau penketą metų organizacinė struktūra nesikeitė, nors tam poreikis tikrai yra. Ir atsižvelgiant į ateities tendencijas taip pat į poreikį griežčiau kovoti su šešėliu, manau, kad organizacija tam nėra pritaikyta“, – kalbėjo V. Šapoka.

Pasak finansų ministro, departamentas reikalauja pertvarkos, o ji esą tikrai įvyks.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (218)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Orai: po lietaus plūstels vasariškas karštis (1)

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys maloniai šilti orai. Savaitei įpusėjus pradžiugs tie,...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (63)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Trileris Eurolygos finale: „Real“ nukarūnavo Eurolygos čempionus MVP – Dončičius (107)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykusiame didžiajame Eurolygos finale stipriausio...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (19)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (697)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (54)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (197)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Stančikas: pati opozicija nenorėjo komisijos (5)

Neįveikę valdančiųjų pasipriešinimo sudaryti žemės ūkio komisiją, konservatoriai paskelbė...

Gailius: Šimašiaus nuomonė man nesvarbi (37)

Liberalų sąjūdis, Valstybės saugumo departamento pateiktoje informacijoje Seimo Nacionalinio...