Gyvendami iš plika akimi nematomų pinigų kai kurie asmenys turi laiko protestuoti prieš skalūnus, NATO ar už homofobiją – dažniausiai tomis temomis, kurios domina kremlinę žiniasklaidą.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kas jie tokie, aiškinosi naujas „Laisvės TV“ projektas R.I.T.A su žurnaliste Rita Miliūte. Bendradarbiaudamas su R.I.T.A, DELFI skelbia pirmąjį žurnalistinį tyrimą.

Prisipažįsta, kad iš tikro nebadauja

„Jie tiesiog tiki tuo, ką daro, tiki, kad jų problemos yra pačios svarbiausios, kad jos yra esminės, giluminės valstybės problemos, ir jie tą daro visiškai nuoširdžiai. Juo labiau, tokiais žmonėmis labai mėgsta manipuliuoti jau tie, kurie gauna pinigus iš tam tikrų ambasadų, konkrečiai iš Latvių gatvės“, - interviu „Laisvės TV“ sakė Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.

„LaisvėsTV“ žurnalistai nusprendė pasidomėti Rusijos pratybų „Zapad“ išvakarėse Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, surengta bado akcija. Žurnalistai siekė išsiaiškinti, ko siekiama bado akcija ir ar badautojai rastų resursų protestuoti dėl dar ko nors.

Reportaže girdėti, kaip žurnalistams talkinęs rusakalbis vyras kalbasi su viena protestuotojų - Scholestika Katavičiene. Neprisistatęs vyras užsimena, kad po Naujųjų metų planuojama rengti naujus protestus ir siekia susitarti dėl bendradarbiavimo.

S. Katavičienė vyrui pasiūlo savo vizitinę kortelę. Tada jis paaiškina, kad tarsis ne jis pats. „Mes galėsime susiskambinti. (…) Pats procesas, kaip mes viską darysime, galėsiu su jumis pasidalinti“, - atsakė protestuotoja.

Interesantas toliau kalbino S. Katavičienę apie akcijos organizavimo detales. „Ar čia pas jus žiemą sunkiau? Jeigu bus šalta?“, - klausinėjo vyras. Moteris atsakė, kad jai, kaip organizatorei, kyla mintis, kad tai daryti reikia kartu su kariškiais.

Vyro paklausta moteris prisipažino, kad iš tikro aikštėje nebadauja: „Neverta“.

Pasiteiravus, su kuo kalbėtis dėl apmokėjimo, moteris atsakė nežinanti. Esą reikia kalbėtis su organizaciniais organais, o jei norima kažko tikrai rimto, jiems reikia pasitarti.

Išdėstė ideologines nuostatas

Toliau protesto organizatoriumi apsimetęs žurnalistas pokalbį tęsė su protestuoju Žilvinu Razminu. Žurnalistas paaiškino, kad jei viskas bus organizuota centralizuotai, tai aprūpinimas bus geresnis. „Žiūriu, palapines užlieja, pinigų mažai. Galim pagalvoti“, - kalbėjo vyras.

„Galvokite, galvokite, visų pagalba reikalinga“, - atsakė Ž. Razminas. Prakalbus apie Rusijos televizijų patiriamas problemas, protestuotojas pritariamai nutęsė, kad jie kalba ne tik apie teismus ir korupciją.

„Bet ir apie Konstituciją, Lietuva jos iš viso neturi, kaip ir nepriklausomybės ir valstybingumo. 2004 metais, kai įstojo į Europos Sąjungą, tai buvo kaip ir juridinė okupacija. Europinė konstitucija tapo viršesnė prieš mūsiškę. O 2014 metais, kai amerikiečių tankai atvažiavo, NATO, nebuvo jokio referendumo, mūsų neatsiklausė, tai jau yra natūrali okupacija“, - kalbėjo protestuotojas.

Žurnalistas dar pasidomėjo, ar brangu būtų, jei jo žmonės padėtų. „Koks brangu, mes patys, kiek pinigų turime, tiek ir darome“, - sakė Ž. Razminas. Patikslinus, kad būtų finansavimas iš šalies, protestuotojas teigė, kad apie tai bus atskira kalba.

Ž. Razminas prašalaičiui paaiškino, kad jų ideologija paremta siekiu „nuimti sistemą, kad okupacinė amerikonų, NATO valdžia iš čia išsinešdintų, išstoti iš ES“.

Ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenumą

Ž. Razminas, kaip minima reportaže, po Kovo 11 -osios ėmė ieškoti naujų priešų. Jau daugelį metų ragina kilti į kovą prieš naujuosius, anot Ž. Razmino, okupantus – žydus, JAV, NATO, ES. Jis aršiai kritikavo įvykius Maidane.

Žilvinas Razminas
Žilvinas Razminas
© DELFI / Artūras Morozovas

Ž. Razminas kaltintas, kad antikonstitucines grupes ir organizacijas ragindamas pažeisti Lietuvos suverenumą, veikė prieš Lietuvos valstybę. Dėl tokios veiklos jis minimas ir Valstybės saugumo departamento ataskaitose, labai mielai bendrauja su rusiška žiniasklaida.

Prašėsi prieglobsčio Rusijoje

Tarp profesionalių protestuotojų reportaže minimas ir Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas. Vyro išsilavinimas nežinomas. Jis pasisako prieš homoseksualų santuokas, skalūnus, žemės pardavimą užsieniečiams, NATO, ES, eurą, JAV, Lietuvos teisėsaugą ir už Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Vyro atstovaujama organizacija gina tik bendražygių interesus, kai teisėsauga jais susidomi. „Tai yra advokatas, tačiau jis yra baigęs tą pačią mokyklą, kaip teisėjai – Romerį ir Vilniaus universitetą“, - vyro pažiūras charakterizuojančią interviu ištrauką pateikė „LaisvėsTV“.

Vyras yra ne kartą teistas dėl valstybės tarnautojo įžeidimo, šmeižto, nepagarbos teismui, melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Dažniausiai gaudavo baudų, bet kartą teko ir Lukiškėse metus praleisti, o tada vėl kibo į aktyvią visuomeninę veiklą.

„LaisvėsTV“ šaltiniai teigia, kad jis nepraleido progos šiemet nuvykti ir į Baltarusijos komunistų partijos organizuotą forumą Minske, kur buvo kalbama apie priešinimąsi didesnei integracijai į NATO.

Prieš trejus metus, jau po Krymo aneksijos, D. Šulcas pasiprašė prieglobsčio Rusijoje. Tačiau jo prašymas buvo atmestas. „LaisvėsTV“ šaltinių duomenimis, jis du kartus buvo iškviestas į pasimatymą su Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareigūnais.

Nuo aktyvisto atsiribojo bendruomenės

Ūkininkas Olegas Titorenka yra aktyvus žemės, tyro vandens, gaivaus oro ir Lietuvos be NATO ir ES gynėjas, identifikuotas Lietuvos saugumo tarnybų, kaip užsiimantis antivalstybine veikla, aktyvia šliejosi prie antiskalūninkų, rinko parašus, agitavo prieš „Chevron“.

Bet, galų gale, pačios bendruomenės atsiribojo nuo jo ir Vaido Lekstučio iš visuomeninio judėjimo „Būkime vieningi“, kai šie nusprendė pasiskųsti Vladimirui Putinui, Aliaksandrui Lukašenkai ir Barackui Obamai, kad amerikiečiai skalūnų dujų Žemaitijoje ieškos.

Be to, jis aktyviai internete skleidžia informaciją apie Rusijoje gimusią Visuomeninės saugumo koncepciją, palaiko Rusijos veiksmus Ukrainoje ir dėl visko kaltina Ameriką ir žydus. O. Titorenka dėl jo namuose atliktų kratų skundėsi kremliškai televizijai. Specialiai interviu vyras pasipuošė Georgijaus juostele.

Dabar vyras ir vėl yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo ir neregistruoto šratinio revolverio laikymo. Neapsieita be jo ir dabar vykstančioje bado akcijoje prie Prezidentūros, kur keli badautojai keikia Lietuvos teisėsaugą, nes ši priėmė jiems nepatinkančius sprendimus.

Neslėpė meilės Rusijai

V. Lekstutis kadaise aktyviai gynė pensininkus, sakydamas, kad dėl jų mažų pensijų kaltas NATO. O prieš penkerius metus V. Lekstutis priklausė LDK karalystės atkuriamajai tarybai, kurios siekis buvo „atstatyti Lietuvos karalystę su šiuolaikiškai patobulinta karaliaus įstaiga bei Lietuvos didžiąja kunigaikštyste“.

Vaidas Lekstutis
Vaidas Lekstutis
© DELFI / Tomas Vinickas

Jie ragino Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Ukrainos žmones vienytis ir atkurti Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Dar pasisakė už Žemaitijos atsiskyrimą nuo Lietuvos ir prisijungimą prie Rusijos. V. Lekstutis situaciją Ukrainoje vertina kaip JAV ir ES karą prieš Rusiją.

VSD ataskaitoje minimas V. Lekstutis buvo teisiamas dėl antivalstybinės veiklos, pavyzdžiui, prorusiškos propagandos skleidimo lietuviškame internete. Sovietų trėmimus į Sibirą jis vadino prasivėdinimu ir neslėpė meilės Rusijai.

Tapusi ministro patarėja, pakeitė pažiūras

Nesisteminės opozicijos nemeilės homoseksualams epizodų galima rasti ir dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjos Kristinos Paulikės gyvenimo istorijoje. Iki tampant ministro patarėja, ji grasino emigruoti ir „gelbėjo“ Lietuvos vaikus nuo Norvegijos lesbiečių ir visą Europą nuo Prancūzijos gėjų, kartu su ponu Pauliku.

K. Paulikė yra buvusi aktyvi Klaipėdos kovotoja už tradicinės šeimos vertybes, prieš nedorėlius norvegų „Barnevernet“ vaikų grobikus, kurie esą kėsinasi ne tik į blogų tėvų atžalas. Moteris labai aktyviai pasisakė ir prieš Europos Parlamente svarstytą rezoliuciją dėl kovos su homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos.

Kristina Paulikė
Kristina Paulikė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savo interviu „LaisvėsTV“ K. Paulikė teigė dalyvavusi tik vienoje protesto akcijoje – prie Norvegijos ambasados. Žurnalistei priminus, kad televizija turi filmuotą medžiagą bent iš dviejų, moteris gynėsi kitų nepamenanti.

Moteris teigė savo sprendimą dėl emigracijos pakeitusi, nes gavo darbo pasiūlymą iš socialinės apsaugos ir darbo ministro.

„Tiesiog sėdint prie kompiuterio ir ieškant pigiausių bilietų, netikėtai sulaukiau ministro skambučio ir tokio pasiūlymo, kurį teko apsvarstyti ir dar kartą pagalvoti, o galbūt verta pasilikti ir tiesiogiai būnant jau tokioje erdvėje kažkokius įstatymus pakeisti ar šiaip spręsti įvairias problemas – ypač socialines, kurių tikrai turime, ir padėti šeimoms“, - sakė K. Paulikė

Ji paaiškino, kad prieš tampant ministro patarėja ragino nebalsuoti už Vaiko teisių apsaugos įstatymą dėl to, kad, jos nuomone, smurto sąvoką reikėjo apibrėžti.

„Buvome pasikonsultavę ir konstitucinės teisės specialistais ir teisininkais, kad vis gi tokių plikų įvardijimų neturėtų būti. Tai ta vienintelė buvo priežastis, o prieš smurtą, turbūt, nežinau, nėra tokių žmonių, kurie būtų už smurtą“, - gynėsi K. Paulikė.

Šiuo metu ji savo pažiūras apibūdina kaip besikoncentruojančias centre. Moteris teigė nesanti už teisės į santuoką suteikimą netradicinės orientacijos poroms, tačiau dėl partnerystės įteisinimo jos pažiūros buvo liberalesnės.

„Politiškai žiūrint, manau, kad piliečių išrinktieji atstovai Seime turėtų nuspręsti. (…) Aš manau, kad visi turi teisę turėti įvairias galimybes, aišku, jas reikia įvertinti. Teisiškai sudėliojus teisingai įstatymus visiškai įmanoma, nes partnerystė gali būti tiek versle, tas principas būtų tas pats“, - sakė K. Paulikė.

Temas projektui R.I.T.A. galite siūlyti čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (56)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (24)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...