Ar jau galima kalbėti apie šių Seimo rinkimų bendras tendencijas? Kokios jos buvo? Į ką labiausiai apeliuota ir kas pasiteisino?
„Rinkimuose daugiausia balsų surinkusi Tėvynės Sąjungos–Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) partija savo politinėje agitacijoje dažniausiai vartojo žodį „pradėkime“. Už šio žodžio slėpėsi strategija kurti kažką naujo bei keisti valdžią. Šią pasirinktą temą jie nuosekliai vykdė.
Trečią vietą užėmusi Tautos prisikėlimo partija nesivargino kalbėti apie būsimus darbus. Arūnui Valinskui ir jo partijai iš pricipo nelabai ir reikėjo to sakyti, nes už jį kalbėjo jo paties asmenybė ir partijos sąrašas. Vardai kalbėjo patys už save, todėl partija neeikvojo daug lėšų savo reklaminei kampanijai.
Todėl nebuvo suprantama, ką Tautos prisikėlimo partija nori padaryti, o jų kandidatavimas iš pat pradžių buvo suprastas kaip pokštas. Nors A. Valinskas tai neigė ir sakė viską darantis rimtai, netrukus pamatysime jo žodžių svarumą“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Kristina Vaičiūnaitė.
„Labai pasiteisino TS-LKD investicija į programą. Laimėjo ne jų programa, bet tai, jog jie ją turėjo. Šis išsiskirtinumas rodo tam tikrą politinę brandą.
Be to, labai gerai suveikė draudimai dėl politinės agitacijos. Tai atėmė labai daug balsų iš populistinių partijų. Tai didelis tradicinių partijų laimėjimas“, – pridūrė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
Kaip rinkimus paveikė naujasis rinkimų agitacijos įstatymas?
„Įstatymas sumažino galimybes tam tikroms politinėms jėgoms naudotis perdėtu viešumu. Dėl šios priežasties kai kurios partijos buvo priverstos naudoti naujus ir Lietuvoje neįprastus sprendimus.
Šiuo požiūriu vienas įdomiausių agitacinių sprendimų buvo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sukurtas pilnametražis filmas „Pilotas“. Tai tikrai nauja ir į tai buvo nemažai investuota, tačiau šis sprendimas, manau, nepasiteisino“, – lrt.lt sakė A. Katauskas.
„Kitas įdomus dalykas buvo TS–LKD rinkiminė kampanija ir puikus jų rezultatas. Ši partija labai didelį dėmesį skyrė internetinei erdvei ir internetinei žiniasklaidai.
Labai daug internetinių svetainių ir naujienų portalų turėjo nuorodas į šios partijos svetainę. Tai suteikė galimybę pritraukti naują, kitokį, jaunesnį elektoratą.
Trečia, visiškai nesuveikė administraciniai ir užsakomieji straipsniai, ypač „Valstiečių liaudininkų“ partijos kampanija. Ji buvo pradėta daug anksčiau, apie ją tikrai daug kalbėta tiek nacionalinėje, tiek rajoninėje spaudoje.
Tokių užsakomųjų straipsnių buvo labai daug. Tačiau rezultatai akivaizdžiai parodo, kad tai nesuveikė. Turbūt ateityje ir nebeveiks. Dėl to reikėtų tik pasidžiaugti“, – apie šiuose rinkimuose naudotas politikų strategijas kalbėjo A. Katauskas.
Stebina Arūno Valinsko partijos populiarumas. Kodėl balsuojama už išgalvotus TV personažus apie kurių realius darbus nieko nežinoma? Kodėl į Seimą pateko Antanas Nedzinskas, tačiau nepateko jau žinomi politikai, pavyzdžiui, Kazimira Danutė Prunskienė?
„Apskritai žmonės labiausiai baudžia tuos, kurie yra valdžioje. Kalbant apie K. Prunskienę, galime sakyti, kad rinkėjai ją nubaudė, nes ji, rinkėjų nuomone, nenuveikė jokių naudingų darbų. Jai pakenkė daug dalykų: ekonominė situacija ir valstiečių gyvenimo negerėjimas.
Antano Nedzinsko ir A. Valinsko partijos rinkėjas yra ciniškas jaunimas, kuris galbūt atskilo nuo „davatkiškos“ konservatorių politikos. Šiuo atveju ciniškai pasirinktas šou elementas“, – sakė K. Vaičiūnaitė.
A. Katausko teigimu, A. Nedzinskui laimėti padėjo šio konkurentas TS-LKD atstovas Vidmantas Žiemelis: „V. Žiemelis ilgą laiką buvo visiškai užmirštas – jo negirdėjome ir nematėme“.
Kodėl Arūnas Valinskas pralaimėjo vienmandatėje rinkimų apygardoje?
„A. Valinsko konkurentas Antanas Matulas, kad ir kaip jis būtų skeptiškai (ypač žiniasklaidoje) vertinamas, ilgą laiką laikėsi labai aiškios pozicijos. Tai prisidėjo prie jo labai stipraus elektorato susiformavimo. Kita vertus, A. Valinskas pralaimėjo Pasvalio-Panevėžio apygardoje – ten visada buvo sunku populistinėms partijoms.
Be to, po pirmojo turo, A. Valinskui pasiekus labai gerų rezultatų, žiniasklaida užėmė jo atžvilgiu kritišką ir pakankamai neigiamą poziciją. Buvo iškeltos galimos arba būsimos problemos, su kuriomis susidurs A. Valinskas. Šio politiko partijai „pakišo“ koją tai, jog daugelis neturėjo aiškių programinių nuostatų“, – teigė viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas.
Kaip pakomentuotumėte Senamiesčio rinkimų apygardoje vykusią Manto Adomėno ir Artūro Zuoko kovą? Abiejų kandidatų rinkiminės kampanijos buvo įspūdingos ir paveikios. Kodėl A. Zuokas pralaimėjo?
„A. Zuokui pakenkė jo reputacija, todėl M. Adomėno pasirinkta strategija kalbėti apie moralumą pasiteisino“, – lrt.lt sakė K. Vaičiūnaitė.
Po pirmojo turo A. Zuoko pareiškimas, jog, jeigu partijai reikės, jis pasiryžęs atsisakyti jos pirmininko posto, buvo klaida. Tokiu būdu jis pats sau išmušė iš po kojų lyderio poziciją bei liko neapsisprendusio vietoje.
Kalbant apie Senamiestį ir Vilniaus miestą, reikia pripažinti, jog čia A. Zuokas prarado labai daug balsų. Dalykai, kurie galėjo jį ištempti prieš keletą metų, pavyzdžiui, sutvarkytos gatvės, jau yra pamiršti.
Pastaruoju metu jis niekuo neišsiskyrė. Galbūt buvo balsuojama ne už M. Adomėną, tačiau prieš A. Zuoką – Vilniaus rinkėjams jo nebereikia“, – teigė A. Katauskas.