Pareigūnas: žmonės spardė skydus, už nugaros sprogo petarda


Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį tęsė 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą.

Teisme liudijęs nukentėjusysis, policijos pareigūnas Steponas Daubaris teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su kitais policininkais išvyko prie Seimo, kadangi buvo pranešta apie neramumus. Anot jo, tik atvykus prie Seimo rūmų ir išsilaipinus iš automobilių, į pareigūnus pradėta mėtyti akmenis, butelius.

„Pasipylė akmenų, butelių kruša. Buvo sprogimas prie kojų, pajutau skausmą. Nukentėjo koja. (...) Nepastebėjau, kas sprogo. Buvo sprogimas, sprogimo banga, dūmai“, – pasakojo S. Daubaris.

Anot jo, žmonių minia buvo nusiteikusi agresyviai, puolė pareigūnus.

„Rėkė, įžeidinėjo. (...) Minia buvo agresyviai nusiteikusi. Protestuotojai taranavo policijos pareigūnus, spardė į jų skydus“, – kalbėjo liudytojas.

S. Daubaris tvirtino, kad po traumos jam ant kojų liko mėlynės, tačiau jis dėl to civilinio ieškinio nereiškia.

Kitas nukentėjusysis, policijos pareigūnas Artūras Paulauskas pasakojo, kad su pareigūnais taip pat turėjo užduotį užimti poziciją prie vartų į Seimo kiemą. Tiesa, anot jo, pareigūnams dar nepriėjus minėtų vartų, minia ėmė mėtyti į policininkus akmenis.

„Bandėme prieiti prie įvažiavimo į Seimą. Nespėjome prieiti prie įvažiavimo į Seimą ir pasipylė akmenys. Žmonės puolė, spardė skydus. Už nugaros sprogo petarda. Lėkė į mus buteliai, akmenys. Kai metė petardą ir ji sprogo, pajutau skausmą. (...) Žmonės su vėliavų kotais badė į skydus“, – dėstė A. Paulauskas.

Anot jo, agresijos, akmenų mėtymo bangų buvo kelios.

„Toks vaizdas, kad planingai mėtyti akmenys, nes metė vienu metu daug žmonių“, – tvirtino nukentėjusysis.

Pasak pareigūno, kai kurie jaunuoliai kvietė policininkus išeiti iš rikiuotės ir „išsiaiškinti santykius“.

Nukentėjusysis pasako, kad dėl mestos į pareigūnus ir sprogusios petardos jam buvo sužalota koja.

A. Paulauskas teigė minioje atpažinęs kaltinamąją byloje Andrejų Lobovą, Seimo narį Petrą Gražulį, buvusį parlamentarą Naglį Puteikį, prorusišką aktyvistą Lauryną Ragelskį.

Liudytojas tvirtino žinantis, kad ne vienas policijos pareigūnas nukentėjo nuo į juos mėtytų akmenų ir kitų daiktų. Taip pat, anot A. Paulausko, dėl akmenų krušos buvo smarkiai apdaužyti ir policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai.

Policijos pareigūnas: Sabaliauskaitė ragino neišleisti parlamentarų iš Seimo, Kandrotas-Celofanas prašė žmonių nesitraukti

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį tęsė 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą. Nukentėjusysis, policijos pareigūnas Aidas Mazys pasakojo, kad kaltinamoji Adelina Sabaliauskaitė ragino žmones neišleisti parlamentarų iš Seimo rūmų, o kitas kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas minios prašo nesitraukti ir laukti, kol kažkas iš valdančiosios koalicijos atstovų išeis pasikalbėti su žmonėmis.

Liudytojas A. Mazys pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo paskirtas vadovauti policijos pajėgoms, kurios turėjo užtikrinti viešąją tvarką tądien prie Seimo vykusio mitingo metu. Jis prisiminė, kad pareigūnus subūrė prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ten kolegas instruktavo, kaip elgtis.

Pasak A. Mazio, mitingo metu fiksuoti keletas incidentų.

„Buvo sunku atskirti, kur yra renginio dalyviai, kur yra šiaip stebėtojai renginio. Gauti keletas nusiskundimų iš Mažvydo bibliotekos, kad dalyviai užstoja įėjimą į biblioteką. Teko paprašyti padaryti vietos“, – prisiminė policijos pareigūnas.

Vėliau, anot jo, gautas pranešimas, kad prie Seimo fontano kilo konfliktas – mitingo dalyviai nepatenkinti tuo, kad su jais nori pabendrauti žurnalistai. Pasak A. Mazio, konfliktą pavyko išspręsti taikiai, sutarus, žurnalistai neuždavinės klausimų tiems asmenis, kurie nenori su jais bendrauti.

Kiek vėliau, anot A. Mazio, jį pasiekė žinia apie neva vykstančią provokaciją prie Seimo, ten buvo leidžiami balti dūmai. Pareigūno teigimu, moteris nurodė vyrą, kuris esą provokuoja minią, bet vėliau, pasak A. Mazio, paaiškėjo, kad tai buvo vienos iš kaltinamųjų byloje, mitingo prie Seimo organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės padėjėjas.

„Kaistant aistroms, paprašiau A. G. Astrauskaitės valdyti minią. Ji per megafoną prašė žmonių atsitraukti nuo Seimo. Žmonės paklausė ir atsitraukė“, – pasakojo A. Mazys.

Aplink Seimą rankomis susikibę žmonės nuo parlamento pasitraukti nenorėjo

Policijos pareigūnas A. Mazys tvirtino išgirdęs pranešimą nuo prie Seimo įrengtos scenos, kad mitingas yra baigtas.

„Tada kažkoks vyriškis su barzdele nuo scenos paragino susikibti žmones rankomis ir eiti aplink Seimą ratu“, – prisiminė pareigūnas.

Anot jo, tada jis pavedė savo kolegoms policijos pareigūnams išsirikiuoti aplinks Seimo rūmus. Pasak A. Mazio, pirmą ratą aplinks Seimą žmonės ėjo taikiai, o vėliau, anot jo, minioje pradėta kalbėti, kad Seimo nariai mėgina išvažiuoti iš parlamento ir žmonės pradėjo raginti vienas kitą Seimo narių neišleisti.

„Žmonės gal tuo metu nebuvo agresyvūs, bet buvo nepatenkinti Seimu, jų priimamais sprendimais. (...) Prisimenu, kad Adelina Sabaliauskaitė ragino žmones rinktis prie kitų išėjimų iš Seimo ir neišleisti Seimo narių“, – dėstė liudytojas.

Jis teigė gavęs pranešimą, kad kažkoks asmuo metė į Seimo narį vėliavą su mediniu kotu.

Anot A. Mazio, kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas ragino žmones nesitraukti nuo Seimo.

„Jis ragino žmones nesitraukti, ragino laukti, kad kažkas ateitų iš valdančiosios koalicijos ir pasikalbėtų su žmonėmis“, – dėstė policijos pareigūnas.

Netenkino prašymo


Teismas netenkino vieno iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prašymo nušalinti nuo bylos vieną iš prokurorų Remigijų Matevičių.

Kaip pranešė teisėja Zina Vilnienė, teismą pasiekė A. Kandroto–Celofano gynėjo prašymas nušalinti nuo bylos vieną iš valstybinį kaltinimą byloje palaikančių prokurorų R. Matevičių. Anot teisėjos, prašyme nurodoma, kad nušalinti prokurorą norima, manant, kad prokuroras yra šališkas A. Kandroto–Celofano atžvilgiu – ne kartą prašė griežtinti kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones, kreipiasi į jį „tu“.

Pats A. Kandrotas–Celofanas teigė palaikantis savo gynėjo prašymą.

„Dviem kaltinamiesiems, kurie sistemiškai nelanko teismo posėdžių, prokuroras prašė taikyti įspėjimą, tuo tarpu man, kuris nepraleido nė vieno posėdžio, dėl vienos dienos išvykimo į Jungtinę Karalystę, kur bendravau su rinkėjais, prašė uždėti apykoję“, – kalbėjo kaltinamasis.

„Prokuroras yra šališkas“, – pridūrė A. Kandrotas–Celofanas.

Teisėja Z. Vilnienė paskelbė, kad šis kaltinamojo gynėjo pateiktas prašymas netenkinamas.

„Prokuroro pateikti prašymai dėl kardomųjų priemonių yra tik pasiūlymai, dėl jų sprendžia teismas. Tokie pasiūlymai nevertintini kaip prokuroro šališkumas“, – dėstė teisėja.

Kartu ji nurodė, kad teismas atkreipia dėmesį į prokuroro bendravimo su kaltinamaisiais stilių.

„Pagrįstai konstatuojamas nepagrįstai neetiškas prokuroro kreipimasis į vieną iš kaltinamųjų“, – sakė teisėja.

Tiesa, pasak Z. Vilnienės, tokį prokuroro R. Matevičiaus elgesį galima traktuoti kaip elgesio teismo metu pažeidimą, tačiau tai, anot jos, negalima vertinti kaip prokuroro šališkumą.

Trims paskirtos baudos

Vilniaus miesto apylinkės teismas trms kaltinamiesiems riaušių prie Seimo byloje už nedalyvavimą teismo posėdyje skyrė pinigines baudas.

Kaip trečiadienį pranešė bylą nagrinėjanti teisėja Zina Vilnienė, kaltinamiesiems Almantui Bimbai, Edmundui Strukovskij ir Arturui Točilovui už tai, kad šie nedalyvavo lapkričio 29 dieną vykusiame teismo posėdyje ir nenurodė priežasčių, kodėl jame nedalyvavo, skirtos piniginės baudos – po 300 eurų.

Praėjusią savaitę teismas nutarė, kad šie riaušių prie Seimo bylos kaltinamieji į kitą teismo posėdį turės būti atvesdinti.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID–19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.