Mielas šeimos narys
Daugiau kaip dešimtmetį Kauno cirko „Ąžuolyno meškučiai“ pasirodymuose žmones linksminusi, vasaromis Palangoje su poilsiautojais fotografavusis, per įvairias šventes vaikus smagindavusi šimpanzė Regina buvo išvežta iš Lietuvos.
Cirko vadovui Nikolajui Zobovui priklausiusi šimpanzė į Lietuvą pateko iš Kamerūno. Tuomet jai buvo vieneri. N. Zobovas pasakojo, kad iš pradžių atvykėlę teko gydyti nuo plaučių uždegimo ir apie pusmetį laikyti tarsi šiltnamio sąlygomis – saugoti nuo skersvėjų, stresų. Kai karštų kraštų gyventoja atsigavo, ėmė džiaugtis gyvenimu – daužydama daiktus į sieną, stūgaudama iš džiaugsmo, kad net langai drebėdavo.
Kaunietis aiškino, jog naujoji augintinė buvo labai klusni: užtekdavo pasakyti, ir viską ji vykdydavo. Mokėdavo naudotis net tualetu, valgydavo iš lėkštutės kartu su šeimininkais prie stalo, be vargo galėdavo įjungti televizorių ar įdėti vaizdo kasetę į magnetofoną, o įsigeidusi saldumynų, kuriuos šeimininkas laikydavo užrakintus automobilio daiktadėžėje, net mokėdavo juos surasti. Šeimininkai reikalaudavo, kad svogūnus ir porus dievinanti augintinė valytųsi dantis. Ji tai darydavo be vargo, tik pastos labai daug sunaudodavo.
Tačiau būdavo ir įvairių nenuspėjamų situacijų. Pavyzdžiui, labai išsigandusi šimpanzė kartais krimstelėdavo į pirštą...
Iškeliavo į Olandiją
Prieš šešerius metus, Reginai suaugus ir atsiradus gyvūniškiems instinktams, jos gyvenimas apkarto: ji buvo laikoma apgailėtinomis sąlygomis, tamsiame nevėdinamame rūsyje. Aplinkosaugininkams šimpanzės laikytojai negalėjo pateikti jokių šio gyvūno įsigijimo ir kilmės dokumentų, todėl nelegaliai laikytą gyvūną Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai nusprendė konfiskuoti.
Po septynių mėnesių teisminių procesų šių metų liepą teismas priėmė galutinį sprendimą ir konfiskavo šimpanzę. Ji buvo išvežta į Lietuvos zoologijos sodą ir atiduota specialistų globon.
Tačiau ir Zoologijos sode sąlygos gyventi nebuvo tinkamos: per mažai erdvės, nebuvo kitų šimpanzių draugijos. Todėl rugpjūčio pabaigoje vienintelė Lietuvoje šimpanzė Regina buvo išvežta į Olandijos gyvūnų reabilitacijos centrą ir įkurdinta su tos pačios rūšies beždžionėmis. Ten jų šiuo metu yra daugiau kaip šešiasdešimt. Po reabilitacijos Regina greičiausiai apsigyvens viename iš Olandijos zoologijos sodų.
Įnamis įnamiui nelygu
Garsiai nuskambėjusi šimpanzės Reginos istorija paskatino pasidomėti, ar gali žmonės savo namuose laikyti kitokius gyvūnus nei šuniukas ar kačiukas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius aiškina, jog 2002 metais Lietuvoje įsigaliojo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos, arba Vašingtono, konvencija. Pagal konvencijos reikalavimus, retųjų rūšių augalus ir gyvūnus išvežti bei įvežti galima tik įsigijus atitinkamus dokumentus. Be to, remiantis 2009 metų prekybos reglamento reikalavimu, daugelį retųjų rūšių gyvūnų leidžiama laikyti tik zoologijos soduose.
„Visiškai neįmanoma namuose auginti bet kokios rūšies beždžionių, krokodilų, lokių, išskyrus rudąsias meškas, didžiųjų pandų, dramblių, raganosių, žirafų, begemotų, ruonių, hienų. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į gana dažnai Europoje sutinkamus gyvūnus – paprastuosius meškėnus ir pilkąsias, arba karolinines, voveres. Juos taip pat draudžiama įsigyti, nes šios rūšys yra laikomos invazinėmis. Šie gyvūnai gerai pritampa mūsų sąlygomis, tačiau visiškai išguja kai kurių rūšių mūsų gyvūnus.
Pavyzdžiui, britų salose atsiradusios pilkosios voverės visiškai išgujo vietines, o tose vietose, kuriose apsigyveno paprastieji meškėnai, išnyko daugybė rūšių paukščių“, – pasakojo gamtos specialistas.
Gamtininkas pridūrė, jog pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais verslininkai buvo įnikę į Lietuvą vežtis krokodilus, tačiau šiuo metu nežinoma nė vieno tokio atvejo.
Dar apie vieną beždžionėlę žinios buvo pasiekusios iš Palangos. Ten šis gyvūnas buvo naudojamas pinigams uždirbti – poilsiautojai galėjo su juo fotografuotis. S. Paltanavičius pabrėžė, kad su įstatymu nederančiais retųjų gyvūnų laikymo namuose atvejais gamtosaugininkai nesitaikstys. „Net ir nelaisvėje gimęs gyvūnas negali būti laikomas privačiuose namuose. Jo vieta – zoologijos sode ar parke, nes tik specialistai gali gyvūnu tinkamai pasirūpinti“, – dėstė jis.
Pasidomėjus, ar į uždraustų namuose laikyti gyvūnų sąrašą nepatenka smaugliai, pitonai ir kitokie ropliai, S. Paltanavičius atkreipė dėmesį, kad, tarkim, Didžiojoje Britanijoje žmonės daug dažniau namuose augina roplius ir varliagyvius negu kates ir šunis. Tie gyvūnai į namus atkeliauja ne iš laukinės gamtos – jie yra veisiami specialiose veisyklose ir gerai prisitaikę augti nelaisvėje. Žmonės gali namuose laikyti ir papūgas, tačiau tam būtina turėti gyvūno įsigijimo dokumentą (šis reikalavimas netaikomas trijų įprasčiausių rūšių atstovams) – prekybos reglamento sertifikatą.
Aplinkos ministerijos atstovas pridūrė, jog visi namuose laikomi laukiniai gyvūnai turi būti užregistruoti viename iš aštuonių Lietuvoje esančių Aplinkos apsaugos departamentų. Jeigu kas nors to dar nėra padaręs, turėtų šiuo tikslu kreiptis į departamentą. „Išaiškėjus nelegalaus retųjų gyvūnų laikymo faktui, gyvūnas gali būti konfiskuotas ir atiduotas pirmiausia zoologijos sodo specialistų priežiūrai. Vėliau jie nuspręs, kur gyvūnui toliau gyventi būtų geriausia. Šimpanzės Reginos konfiskavimo atvejis Lietuvoje nėra pirmasis. Panašaus likimo anksčiau buvo sulaukę įvairių rūšių papūgos“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvoje dažniausi įnamiai – katė ir šuo, tačiau taip pat yra laikančiųjų egzotinius paukščius, roplius, pastaruoju metu labai populiarėja naminiai šeškai. „Suprantamas žmonių noras namuose turėti kokį nors augintinį, kuris teikia džiaugsmo ir vidinės energijos. Tačiau įsigeidus kokį nors gyvūną priimti į savo šeimą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar jam bus gera gyventi ir ar nebus nusižengta įstatymams“, – perspėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas.