Kaip DELFI pasakojo gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas, tokį gamtos reiškinį, kai rūkas nesisklaido nuo ankstyvo rytmečio iki vakaro, jis regi pirmą kartą. Gelbėtojams tai sukėlė nepatogumų, mat sugalvojusius maudytis poilsiautojus reikėjo skubiai raginti lipti iš vandens.
„Gelbėtojų vadovu dirbu jau dešimt metų. Su tokiu reiškiniu susidūriau pirmą kartą. Nuo gelbėjimo stoties nematome jūros. Iškvietimų nebuvo, bet jūs įsivaizduokite, matomumas – 20 metrų. Visiems gelbėtojams liepiau išeiti iš postų ir patruliuoti krante. Jeigu pamato kokį besimaudantį poilsiautoją, tuoj pat liepia išlipti iš vandens. Jeigu būtų skendimas, mes nesusigaudytume, turėtume dirbti aklai. Pirmas atvejis, kai toks rūkas nuo septintos ryto iki vakaro. Dar ir dabar yra rūkas. Žvejais turėtų pasirūpinti pasieniečiai, bet nemanau, kad tokiomis sąlygomis leidžia žvejoti“, - DELFI pasakojo J. Pirožnikas.
Tuo metu nepanorusi prisistatyti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos jūrinių prognozių skyriaus budėtoja DELFI sakė, kad pajūryje kartais pasitaiko, kai paplūdimį užtraukia rūkas, tačiau tai nevyksta labai dažnai. Ji patikino negaunanti informacijos apie rūko tirštumą Palangos pajūryje ir pabrėžė, kad metodų, kaip būtų galima prognozuoti, kada pasibaigs poilsiautojų ir gelbėtojų kasdienybę paįvairinęs gamtos reiškinys, nėra.