Iki 1000 asmenų
Kaip Delfi informavo Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas, leidimas išduotas iki 1000 žmonių, protesto trukmė – nuo 9 valandos ryto iki 17 valandos vakaro.
Jo teigimu, leidimo protestui paprašė fizinis asmuo.
Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja Delfi taip pat tvirtino, jog policijos žiniomis minėtam renginiui savivaldybė yra išdavusį leidimą organizuoti renginį iki 1000 žmonių.
Kiek bus pasitelkiama policijos pareigūnų renginiams, neatskleidžiama.
J. Samorokovskaja teigė, jog „oficialios informacijos apie galimus neramumus neturime, organizatoriai kreipėsi dėl taikaus renginio“.
„Paleidžiami pavojaus signalai, butaforiniai dūmai“
Nevienareikšmiškai pagarsėjusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Astrauskaitė feisbuke ragino protestui ruošti „savo plakatus, būgnus, švilpynes, jau ir aliuminius puodus, jų dangčius, mažas balėjas, samčius triukšmui, net improvizuotas Egėjo arklidžių šakes mėšlui išmėžti“.
„Improvizuotos kartuvės su kilpomis – jau ruošiamos“, – rašė ji.
Pirmadienį A. Astrauskaitė feisbuke aptarė, kokia bus protesto programa.
„Žmonės renkasi 9:00 valandos prie Seimo. Paleidžiami pavojaus signalai, butaforiniai dūmai“, – rašė ji.
Tada priimama Rezoliucija, kuri protesto atstovų nešama LR Prezidentui.
„Po Rezoliucijos paskelbimo, pasibaigus oficialiai daliai, tribūna suteikiama tautai: žmonės vietoje registruojasi kalboms pas atsakingą asmenį, išreiškia savo poziciją apie valdančiųjų veiksmais sudarytą segregacijos, nesaugumo ir neapykantos atmosferą Lietuvoje“, – feisbuke planais dalijosi A. Astrauskaitė.
„Kas pageidauja ir yra puikiai pasirengę, taip pat atlieka Tautos dvasią ir ryžtą palaikančias patriotines, lietuviškas dainas, giesmes“, – rašė ji.
A. Astrauskaitė pabrėžė, jog bus „vengiama neapykantos, riaušių kurstymo“.
„Tik taikūs, 1990 m. kovo 11 d. ir 1991 m. sausio 13 d. išbandyti Tautos veikimo būdai“, – aiškino ji.
A. Astrauskaitė feisbuke rašė, jog ji ir „Patriotiški Lietuviai“ yra šio renginio organizatoriai.
Išvardijo reikalavimus
Filosofė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Nida Vasiliauskaitė feisbuke praėjusią savaitę pasidalijo 9 punktais, kurių bus reikalaujama protesto metu.
„NEDELSIANT:
1) Atmesti Vyriausybės nutarimo projektą, žadantį draudimus ir ribojimus nuo rugsėjo 13 dienos;
2) Atmesti prievartinės vakcinacijos projektus – tiek vaikams, tiek suaugusiems;
3) Panaikinti bet kokį spaudimą ir sveikų žmonių diskriminaciją šių vakcinų pagrindu;
4) Nutraukti privalomą testavimą;
5) Panaikinti „galimybių pasą“;
6) Atmesti Vyriausybės kreipimąsi dėl Darbo kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimo;
7) Atšaukti nepaprastąją padėtį;
8) Nutraukti bet kokius veiksmus jungimosi į Davoso forumą;
9) Atsistatydinti Vyriausybei. Visai.
„Paprasto mitingėlio nepakaks, jis nieko nekeis – reikia Maidano, reikia visos Lietuvos prie Seimo, pasiryžusios nesitraukti, kol reikalavimai bus patenkinti. Nebijančios jokių galbūt ateisiančių tyčia kompromituoti ir atgrasyti gražulių ar lėkštučių: tegu ateina, kas tik nori, svarbu, kad ateitume mes ir nepaliktume savo laisvės jiems. Nieko nėra ir nebuvo svarbiau nei tai nuo WWII laikų“, – rašė N. Vasiliauskaitė.
Ji pabrėžė, jog ši data „svarbiau, nei Sausio 13–oji“.
„Tada, nesėkmės atveju, grėsė tik gyventi toliau kaip gyvenus Sovietų Sąjungoje, okupuotiems, be nepriklausomos valstybės; dabar, nesėkmės ir pasyvumo atveju, gresia gyventi naujo, paties tikriausio apartheido sąlygomis, nebe teisinėje nebevalstybėje nebe kaip piliečiams, kur bet kurią akimirką gali nutikti bet kas, nebėra nė regimybės žmogaus teisių, negalioja nei LR Konstitucija, nei jokios tarptautinės teisinės normos ir įsipareigojimai. O jei mums pasiseks – padėsime įsiūbuoti analogiškus procesus visoje Europoje“, – feisbuke rašė N. Vasiliauskaitė.
Po rugsėjo 13–osios daug durų užsidarys
Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos.
„Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu, tikėtina, kad šį trečiadienį.
Ribojimai įvedami dviem etapais
Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID–19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.
„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.
Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.
A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
„Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.
Su pasu nebereikės ir kaukių
Paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai nuo rugsėjo 13 dienos lieka atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.
Be apribojimų lankytis šiose vietose galės žmonės, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusieji koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR bei antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, taip pat turintys neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikai iki 16 metų.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos bus apribotos: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Taip pat nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.
Be galimybių paso – ribotos paslaugos
Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID–19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.
Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID–19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.
Nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo–grąžinimo tikslais.
Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.
Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Pailgintas galimybių paso veikimas
Galimybių pasą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad jis grąžinamas laikantis principo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.
„Tai reiškia, maitinimo įstaigose, kitur, yra laisvė bendrauti, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį. A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas nuo kitos savaitės ilgės iki dviejų mėnesių.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog augant užimtų COVID–19 lovų ligoninėse skaičiui būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
