Reitingų viršūnėje įsitvirtinusiems – niūrios prognozės: po rinkimų svarbiausi bus visai ne jie

Lemiami bus du mėnesiai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad pastaruoju metu partijų reitingai iš esmės reikšmingai nesikeitė.

„Jeigu lygintume, kas buvo prieš 4 metus, tai lūžis tikrai [yra], bet jeigu – 3–4 mėnesius, gana panašu. Dabar Tėvynės sąjunga aplenkė valstiečius, bet nedaug. Nesakysi, kad čia kas nors labai įvyko“, – sako jis.

Sociologas atkreipia dėmesį, kad žmonėms svarbios ne tiek ideologijos, programos, o asmenybės.

„Daug kas norėtų balsuoti už konkrečius žmones. Kalbant apie valstiečių sąrašą, mano akimis, tai – Skvernelis ir Veryga. Jų reitingai karantino metu pakilo, ir tai labai į naudą. Karbauskio reitingas stabilus – neigiamas, bet jis turi 25 proc. savo simpatijų, ir tai nesikeičia. Skvernelio reitingas priklauso nuo įvykių, šie metai jam buvo sėkmingi“, – aiškina V. Gaidys.

Anot jo, skirtumai tarp valstiečių, socialdemokratų, Darbo partijos ir kitų – labai nedideli, todėl vos du mėnesiai gali labai smarkiai nulemti, ką pasirinks rinkėjai.

Tam pritaria ir politologas B. Ivanovas, jo teigimu, kol kas negalima prognozuoti, kad valstiečiai ir konservatoriai rinkimuose pasirodys panašiai: „Reikia palaukti rudens, daug ką lems rugsėjis, rugpjūčio pabaiga. Viskas priklausys nuo visų pirma ekonominės situacijos ir padarinių, kurie pasivys valdančiuosius. Manau, jiems reitingais džiaugtis per anksti. O konservatorių taktika pasiteisino – jie pakankamai ramiai šį laikotarpį pralaukė, be didesnių nuostolių, tad rinkimus gali pasitikti gana drąsiai.“

Kristina Pocytė, Vladas Gaidys

© DELFI / Andrius Ufartas

Pasirinko patogią taktiką

B. Ivanovo manymu, konservatorių taktika pandemijos metu likti šešėlyje ir nedaryti drastiškų pareiškimų gali būti naudinga.

„Karantino pradžia konservatorių sparne buvo nervinga, buvo daug prieštaringų pareiškimų, erzelio ir paskui viskas dingo. Manau, nuspręsta netęsti. Teisinga strategija, nes jie nieko negalėjo daryti, juk viskam vadovavo Veryga ir Skvernelis. Opozicija, ar paimsim Lietuvą, ar bet kurią kitą šalį, liko šešėly, tai geriau tam šešėly pabūti ramiai, be drastiškų pareiškimų“, – sako politologas.

O valstiečiai, įsitikinęs B. Ivanovas, per šiuos rinkimus neturi aiškios programos, kurią galėtų pasiūlyti rinkėjams.

„Per praeitus rinkimus turėjo valstybinio kapitalizmo lozungą: valstybinės vaistinės, valstybinės alkoholio parduotuvės, draudimas ir t. t. Dabar nieko nebeliko“, – mano jis. Dėl to valdantieji, pasak politologo, bando atkreipti dėmesį kalbėdami apie antrąją koronaviruso bangą.

„Aš manau, šita strategija yra dėl susijaudinimo, nes jie prarado dėmesį. Bando išlaikyti mobilizaciją, bet tai – tuščias reikalas. Ir jie sužaisti ta covidine strategija nelabai galės. Eiti į rinkimus su vėliava, ant kurios užrašyta „antroji banga“, tikrai nėra prasmės, o kol kas jie, kaip matom, pasiūlyti nelabai turi ką“, – sako B. Ivanovas.

Bernaras Ivanovas

© DELFI / Rafael Achmedov

Lemiamas gali būti socialdemokratų vaidmuo

Politologas kritikuoja ir konservatorių rinkimų sąrašo reitingavimą – jei jame būtų galėję dalyvauti bet kas, TS-LKD būtų galėjusi pritraukti daugiau rinkėjų: „Jei konservatoriai norėjo surinkti rinkėjų iš kitų grupių, kaip jie deklaruoja, reikėjo daryti maksimaliai atvirą reitingavimą, kad dalyvautų visa Lietuva. Tai įtrauktų žmones, sudomintų, padarytų įvykį. Dabar mes matome, kad tiek konservatorių, tiek valstiečių tie sąrašai iš dalies „uždaryti“, kai kurios pozicijos nereitinguojamos.“

B. Ivanovo manymu, po Seimo rinkimų sunkiai įsivaizduojama koalicija tarp konservatorių ir liberalų. Tiesa, valstiečiai, jo teigimu, taip pat kol kas neturi su kuo ją sudaryti.

„Yra rimtų piktumų iš ankstesnių rinkimų tarp Gentvilo ir Gabrieliaus [Landsbergio], todėl nemanau, kad koalicija tarp jų įmanoma. Čia – ir valstiečių problema. Dėl to dabar prabilo apie tai, kad galima konservatorių ir valstiečių koalicija. Tai yra partijos, kuri turi ideologiją (turiu galvoje konservatorius), ir partijos, kuri išvis jokios ideologijos neturi, grynai oportunistinė vieno lyderio grupė, ieškanti bet kokios progos patekti į valdžią. Dabar jie, aišku, susigrupuos su bet kuo“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo politologas.

Pašnekovo manymu, konservatoriams dar vieną kadenciją likti opozicijoje būtų per ilgai, todėl jie stengsis būti lankstūs: „Opozicijoje partijos būdavo ir po šimtą metų, bet tai – ne Lietuvos kelias, ir konservatoriai, manau, ieškos progų dalyvauti koalicijoje, stengsis būti lankstūs. Jie „stuburą turi“, bet tas stuburas lankstus – prisimename koaliciją su Kirkilu...“

„Kitas dalykas – kaip tame žaidime pasirodys Paluckas ir socialdemokratai. Juk socialdemokratų vaidmuo gali tapti lemiamas. Jie – tarsi šviežias gūsis, nes jų visiškai nebuvo matyti paskutiniu metu, ir ateina tokie švieži ir įdomūs, dėl to ir reitingas, man regis, šiek tiek kyla. Tai įmanoma. O jeigu be valstiečių žaliųjų apskritai? Jeigu konservatoriai ir Palucko socdemai?“ – svarsto B. Ivanovas.

Labai koncentruota rinkimų kampanija gali daug ką priversti permąstyti savo pasirinkimus ir sukelti netikėtumų, nors naujų gelbėtojų, kaip teigia V. Gaidys, prieš šiuos rinkimus neatsirado.

„Anksčiau būdavo, kad atsirasdavo jėgų, kurios keršydavo ar norėdavo pasišaipyti iš visos sistemos, maždaug nuo pavasario būdavo augimas. Šiemet nematyti tokių „liaudies keršytojų“. Ir to ideologinio susipriešinimo aš nematau tarp partijų. Gal ir gerai, Lietuva kažkaip nurimo“, – svarsto sociologas.