Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Reikšmingi pokyčiai
Pirmoje prezidentinių reitingų lentelės vietoje ir toliau pozicijas išlaiko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Už jį savo balsą balandį būtų atidavę 22,6 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 20,7 procento.
Į antrą reitingo lentelės poziciją po kurio laiko vėl iškilo advokatas Ignas Vėgėlė. Parama jam keitėsi neperžengdama paklaidos ribų. Štai balandį balsą jam būtų atidavę 7,3 procento respondentų, gegužės rezultatas – 10,3 procento.
Reikšmingiausias šios lentelės pokytis – premjerės Ingridos Šimonytės reitingo pasikeitimai.
Delfi jau rašė apie žymius Vyriausybės vertinimo pokyčius, kalbinti politologai sako, kad tai tiesiogiai lėmė vadinamasis „čekiukų“ skandalas.
Taigi, I. Šimonytę į prezidentus balandį būtų rinkę 11,2 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 7,3 procento. Praradimas siekia 3,9 procento ir paklaidos ribas peržengia.
Ketvirtoje pozicijoje – europarlamentarė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Balandį balsą jai atidavę būtų 6,6 procento respondentų, gegužės rezultatas – 6,4 procento.
Toliau – visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį balandį būtų balsavę 4,2 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 5,5 procento.
Šeštoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Už jį prezidento rinkimuose balandį būtų balsavę 4,6 procento apklaustųjų, gegužę – 4,8 procento.
Septintą prezidentinių reitingų lentelės poziciją užima Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Už jį savo balsą balandį būtų atidavę 4,1 procento respondentų, gegužę – 3,3 procento.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užima aštuntą prezidentinių reitingų lentelės vietą. Balandį už ją būtų balsavę 2,7 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 2,9 procento.
Lentelę užbaigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jį balandį prezidento poste matyti norėjo 3 procentai apklaustųjų, o gegužę – 2,4 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis ir Remigijus Žemaitaitis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Balandį už kitą kandidatą būtų balsavę 12,7 procento respondentų, gegužę – 11 procentų. Atsakymą „nebalsuočiau“ balandį rinkosi 5,9 procento apklaustųjų, o gegužę – 9 procentai. Na, o atsakymą „nežinau“ balandį rinkosi 15,1 procento apklaustųjų, gegužę – 16,4 procento.
Smūgis Šimonytei
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog I. Šimonytės reitingo praradimas čia ir nesibaigs. Anot, jo, rinkėjai įvertins visą Vyriausybę krėtusią krizę, išeitį iš jos, ir reitingai gali dar smukti.
„Labai reikšmingas dalykas yra I. Šimonytės reitingo smukimas. Jos reitingai teoriškai smuko tik nuo 11,2 iki 7,3 procento, bet faktiškai sumažėjo daugiau nei trečdaliu per vieną mėnesį. <...>. Kas yra svarbu, nemanau, kad rezultatai atspindi visą poveikį šito grasinimo, šito farso.
Čia buvo tik pati pradžia. Ir tik vėliau paaiškėjo, kokie vaikiški ir dramatiški šie žingsniai. Įsivaizduoju, jog yra reali galimybė, kad I. Šimonytės reitingai dar daugiau smuks. Net ir dabar tas smukimas labai stambus – trečdaliu sumažėjo, kai visą laiką buvo virš 10 procentų, o dabar beveik į antrąjį populiarumo lygį ji pateko“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi K. Girnius.
Šį I. Šimonytės reitingo pokytį pašnekovas vadino tikrai svarbiu smūgiu.
„TS-LKD tik vėliau [po atliktos apklausos, aut. p.] atsitraukė atgal ir pripažino, jog padarė klaidą. <...>. Dar nebuvo visiškai suvirškintas šis farsas“, – tikino politikos apžvalgininkas K. Girnius.
Politikos apžvalgininkas vardijo priežastis, kodėl I. Šimonytės reitingas turėtų dar mažėti.
„Jie su niekuo nepasitarę skelbia, kad bus išankstiniai rinkimai, net Seimo pirmininkei pranešta nebuvo. Čia nėra toks klausimas, kurį gali diktuoti viena partija. Tai, kad nekalbėjo su savo partneriais laisviečiais ir Liberalų sąjūdžiu, irgi rodo tam tikrą aroganciją, kuri jiems visada yra priskiriama.
Ir po viso šito triukšmo, šaukimo jie traukiasi atgal. Net beveik neatsiprašę. O TS-LKD lyderis G. Landsbergis dar kaltina visus kitus, kad jie juk buvo pasiryžę rizikuoti, viską „perkrauti“, tačiau buvo pasirinkta amnestija.
Bet kokia čia amnestija? Beveik nesąžininga taip kalbėti. Manau, kad žmonės yra tai pastebėję. Ir tai rodo nepastovumas“, – kalbėjo jis.
K. Girnius prognozavo, kad politiniai oponentai TS-LKD neleis pamiršti šios istorijos.
„Kaip kartais kalbama ir primenamas R. Karbauskio pasisakymas apie išėjimą 2019 metais. <...>. Nieko panašaus neįvyko. Manau, ir šiuo atveju žmonės nepamirš, sakys, jog jie grasino, beveik sukėlė krizę itin pavojingu metu. Tada bandė atsakomybę perkelti kitiems. O galėjo viską labai paprastai išspręsti atleidę tris ministrus, ir jokios krizės nėra“, – Delfi kalbėjo K. Girnius.
Vėgėlės reitingo augimo priežastys
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie naujausią prezidentinę apklausą pabrėžė, jog kilęs „čekiukų“ skandalas naudingas nesisteminiams kandidatams.
„Aš manau, kad I. Vėgėlė galėjo prisigeneruoti balsų iš tų, kurie ieško kito kandidato arba abejoja tam tikra prasme. Šis skandalas yra blogai tiems sisteminiams politikams, nes jie į vieną katilą sukrito, tačiau pagrįstai, kadangi visos partijos tokioje situacijoje. Ir visos bando slėptis už viena kitos nugarų.
Natūralu, kad tie nesisteminiai žmonės, kurie prieš tai nebuvo valdžioje, įgyja tam tikrą pranašumą. Kol apie juos nepaaiškėja tam tikrų faktų, kurių mes dar nežinome. <...>. Tas pranašumas jau yra vien dėl to, kad Lietuvos rinkėjai prezidento rinkimuose labai mėgsta ne politikus ir nepartinius kandidatus.
Manau, šie pokyčiai bendrai susiję su ta nuotaika, kuri yra“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog I. Vėgėlės reitingas kyla ne dėl jo asmeninių nuopelnų.
„Čia daugiau nuopelnai mūsų visos politinės sistemos, kuri gerokai supurtyta. Dalis sistemos yra atversta, mes kai kur pamatėme tikrąją situaciją. Ir pamatėme ją labai ryškiai. I. Vėgėlės asmeninių nuopelnų čia nėra, to nesureikšminčiau. Augimo tendencija matyti, bet kadangi ne jo paties nuopelnas, tai gali būti nelabai tvari tendencija“, – sakė R. Urbonaitė.
Politikos apžvalgininkas K. Girnius taip pat sutiko, jog advokato I. Vėgėlės reitingas lemtas to, jog jis nėra sisteminis.
„O kiti dar ir smuko, tai irgi gana svarbu. Aukštesnis jo reitingas buvo tik pernai rudenį. Tad aiškiai kyla klausimas, kiek yra pastovus šis reitingas. Reikia pastebėti, kad truputį [neperžengdamas paklaidos ribų, aut. p.] padidėjo ir A. Tapino reitingas. Jis irgi yra antisisteminis kandidatas, šiokią tokią naudą gauna iš to“, – kalbėjo jis.
K. Girnius dėmesį atkreipė ir į tai, kad paklaidos ribas peržengė nebalsuoti pasirinkusių apklaustųjų skaičius – 3,1 proc.
„Ir beveik 36 procentai nesirinko jokio kandidato. Tai rodo arba didesnį nusivylimą, arba didesnį atvirumą. Puikiai žinome, kad balsuoja vos pusė žmonių. Didžiosios daugumos politikų reitingas smuko ir matyti gyventojų nusivylimas. Manau, kad jis dar turėtų didėti, mat to konservatorių žaidimo pasekmės ir kontūrai paaiškėjo tik gerokai vėliau nei gegužės 26 dieną“, – kalbėjo jis.
Anot K. Girniaus, advokatui I. Vėgėlei nedarant nieko reitingą ir toliau augintis bus labai sunku.
„Manau, kad jau kitą mėnesį rezultatas kris iki 7–8 procentų. Ir taip liks“, – tikino jis.
Nausėdos pozicija
MRU lektorė R. Urbonaitė teigė, jog tai, kad neperžengdamas paklaidos ribų į minuso pusę keitėsi ir dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos rezultatas, gali būti visos sistemos problema.
„Tai gali būti šiokia tokia bendra neigiamo vertinimo tendencija. Dėl to, kad galbūt yra bendras nusivylimas politika. Kitaip tariant, niekaip toje politikoje nei skaidrumo, nei elementaraus padorumo neatsiranda. <...>. Ir antisisteminiams kandidatams tai patogu. Bet rinkėjai gali būti linkę dar šiek tiek primiršti, galime grįžti į įprastines vėžes. Tik lengva į jas grįžti nebus“, – kalbėjo Delfi pašnekovė R. Urbonaitė.
Ji taip pat įvertino ir G. Nausėdos bandymą sužaisti šioje situacijoje.
„Bet neblogai susiklostė tik tai, kad jo patarėjas, kurio mes jau seniai nematėme, parašė atsistatydinimo pareiškimą ir išėjo.
Pats G. Nausėda šioje istorijoje nedalyvavo niekaip – nei kaip lyderis, nei kaip moderatorius, nei kaip tas, kuris mėgintų susodinti visas partijas prie vieno stalo ir ieškoti bendrų sprendimų. Jo tokiu amplua iš esmės nebuvo. Gal kita apklausa šiek tiek daugiau parodys ar leis įsitikinti, kad jo reitingas nebekyla.
Manau, kad tai tiesiog bendra šiuo metu politikoje esančių ir veikiančių politinių partijų problema. Sutikime, kad turime pagrindą būti labiau nusivylę“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Politikos apžvalgininkas K. Girnius prognozavo, kad šalies vadovo G. Nausėdos reitingai į viršų artimiausiu metu nekops, nors jis ir liks populiariausias kandidatas iki pat prezidento rinkimų.
„Kad staiga pakiltų į viršūnes – labai abejoju“, – sakė jis.
Pašnekovas K. Girnius tikino, jog G. Nausėdos rezultatas gana geras.
„Jo pagrindiniai oponentai, jeigu reikia kalbėti, yra I. Šimonytė, V. Blinkevičiūtė – jų visų reitingai šiek tiek sumažėjo. Taigi jis lieka viršūnėje“, – Delfi sakė politikos apžvalgininkas K. Girnius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
