Likimo ironija, kad referendumo iniciatoriai siūlo grįžti prie 1992 m. Konstitucijos formuluotės, kuri sako, jog „žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“.
Juridinius asmenis referendumo iniciatoriai tikriausiai užmiršo, todėl išeina taip, kad patvirtinus referendumą Lietuvos įmonės nebegalėtų įsigyti žemės. Ką tuomet darytų vienas iš referendumo rėmėjų Ramūnas Karbauskis, valdantis „Agrokoncerno“ įmonių grupę, kurios įmonės savo ruožtu valdo apie 27,8 tūkst. hektarų žemės, nors ne visa ji priklauso jo įmonėms nuosavybės teise.
Konstitucijos pokyčiai dėl žemės nuo 1992-ųjų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys, teisininkas Jonas Udris DELFI pasakoja, kad iš tiesų nuostata, jog „žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“ yra iš 1992 m. referendume priimtos Konstitucijos.
J. Udrio teigimu, 1996 m. Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, pagal kurią nustatė, kad savivaldybės, kiti nacionaliniai subjektai, ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantys užsienio subjektai, kurie atitinka Lietuvos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, leidžiama įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės.
„Kitaip tariant 1996 m. buvo leista įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos ir užsienio juridiniams asmenims, kurie atitiko euroatlantinius kriterijus. Tai yra Europos Sąjungos ir NATO šalių subjektams. Tas pakeitimas išsprendė, kad žemę galėjo įsigyti juridiniai asmenys“, - sakė pašnekovas.
2000 m. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, jog konstitucinė nuostata, kad prieš įstatymą visi lygūs, reiškia ir tai, kad lygūs yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Po trejų metų, 2003-iaisiais, buvo priimtas dar vienas pakeitimas. Tada buvo nustatyta, kad „žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą“.
Ši Konstitucijos pataisa, pasak J. Udrio, sudarė prielaidas užtikrinti laisvo kapitalo judėjimo principo įgyvendinimą ir leido mums tapti pilnateisiais Europos Sąjungos nariais.
„Dabar referendumo iniciatoriai iš esmės siūlo sugrąžinti į 1992 m. Konstitucijos straipsnio redakciją“, - stebisi J. Udris.
Kas nutiktų su R. Karbauskio įmonių žeme?
Klausiamas, ar teoriškai priėmus referendumo iniciatorių nuostatą, pagal kurią žemė, vidaus, vandenys, miškai ir parkai gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams arba valstybei, vieno iš referendumo rėmėjų R. Karbauskio įmonės nebegalėtų įsigyti žemės, J. Udris teigė, kad tai įmanoma.
„Tai priklauso nuo to, kaip būtų įgyvendinama ši Konstitucijos pataisa. Yra keletas aspektų. Yra bendras teisės principas, kad teisės normos atgal negalioja. Tai klausimas kyla toks: ar pas mus po to bus dviejų rūšių žemė?“, - klausė J. Udris.
Pašnekovas taip pat svarstė, kad priėmus Konstitucijos pataisą, kurioje nenumatyta, jog žemė priklausyti gali ir juridiniams asmenims, R. Karbauskis turėtų perimti žemę iš įmonių asmeninėn nuosavybėn, tačiau pagal Lietuvos įstatymus vienas asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti iki 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
„Sakykime, bus priimtas referendumo klausimas, tai ar tai reiškia, kad šios nuostatos bus taikomos tik tiems žemės sandoriams, kurie vyks po pataisos priėmimo? Ar bus daroma kas nors, kad žemės teisinis režimas atitiktų pataisytą Konstituciją? Ar reikėtų tą įmonių žemę nacionalizuoti? Ar įmonių savininkai ir akcininkai turėtų pareigą per kažkokį terminą išsipirkti žemę asmeninėn nuosavybėn ir įmonė galėtų ją naudoti pagal panaudą? Juk tada galimas ir toks variantas, kad R. Karbauskis turėtų iš asmeninių santaupų pirkti tą žemę iš savo įmonių arba sumažinti įmonių įstatinį kapitalą ir įsiregistruoti tą žemę savo vardu. Bet tada atsiremiama į kitus ribojimus – yra 500 hektarų vienam asmeniui“, - aiškino VRK narys.
Pasak J. Udrio, atsiribojus nuo referendumo prieštaravimo Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, referendumas užduoda ir kitokių įdomių klausimų.
Pavyzdžiui, kas nutiktų su mišrios šeimos valdoma žeme? Įsivaizduokime, kad Lietuvoje gyvena lietuvio ir lenkės šeima, kai vyras yra Lietuvos pilietis, o žmona – Lenkijos. Jie kartu įsigyja Marijampolėje žemės sklypą, kuris priklauso jiems remiantis bendra jungtine nuosavybe. Tokiu atveju po referendumo žmona nebegalės būti žemės sklypo bendrasavininkė, jai galės priklausyti tik dalis ant šio sklypo stovinčio namo.
„Kitaip tariant po referendumo, jeigu rezultatai būtų teigiami, mišri šeima žemę Lietuvoje galėtų įsigyti tik vieno iš sutuoktinių vardu. O ką daryti skyrybų atveju?“ - klausė J. Udris.
Kvaila situacija susiklostytų ir žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose. Tarkime, jeigu ant privataus sklypo stovi daugiabutis namas, tai užsienio pilietis ar užsienio kompanija tame name galėtų įsigyti butą, bet negalėtų turėti teisės į dalį sklypo, ant kurio stovi namas.
„Tai R. Karbauskio žemės tik vienas klausimas. O ką daryti su visomis danų kiaulių fermomis? Su užsienio subjektų pastatytomis gamyklomis ar kitais komerciniais projektais? Tose gamyklose dirba Lietuvos piliečiai, uždirba pinigus, moka Lietuvoje mokesčius. Ir mes dabar pasakome, atsiprašau, šita žemė nebegali būti jūsų? Mes ją paimame. Ką su ja daryti? Nacionalizuoti? Bet tada reikia tinkamai už ją atlyginti“, - aiškino teisininkas.
Verslininkas R. Karbauskis, kurio „Agrokoncerno“ įmonių grupė valdo 27,8 tūkst. hektarų žemės pažymi, kad Lietuvoje didžioji dalis žemės priklauso fiziniams asmenims. Todėl sutikdamas, kad
referendumo iniciatorių pasiūlyta formuluotė nebuvo tobula, R. Karbauskis mano, jog ji situacijos neapsunkintų.
„Pagal statistiką Lietuvoje juridiniams asmenims priklauso apie 7 proc. visos žemės. Vadinasi, 93 proc. yra fizinių asmenų nuosavybė. Kaip aš suprantu ir kiek esu girdėjęs teisininkų išaiškinimus, niekas juk nediskutuoja, kad tie juridiniai asmenys, kurie turėjo žemės, iš jų ji būtų atimama. Apie tai tikrai nekalbama. Todėl jeigu įsigaliotų nuostata, kad nuo to momento žemė negali priklausyti juridiniams asmenims, taip, čia būtų tam tikra kolizija, bet prie visko prisitaikai“, - bėdų neįžvelgė verslininkas.
Jis pabrėžė taip pat tai, kad Lietuvoje apie 80 proc. juridinių asmenų dirbamos žemės yra nuomojama ir tik apie 20 priklauso nuosavybės teise. R. Karbauskio teigimu, iš 27,8 tūkst. hektarų „Agrokoncerno“ įmonių grupės bendrovių valdomos žemės tik dalis priklauso nuosavybės teise, bet jis nesutiko atskleisti, kokia tai dalis.
„Taip, referendumo tekstas nėra tobulas. Iš tikrųjų tie, kurie rašė, neatsižvelgė, kad juridiniai asmenys gamina apie 20 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos. Bet nepriklausomai nuo to, mes vis tiek remiame referendumą. Šia prasme daug lengviau prisitaikyti prie apribojimų negu daryti tai, ko pati Vakarų Europa nedaro“, - teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad Vokietijoje ar Prancūzijoje užsienietis žemės lengvai neįsigis, nes privalo atitikti daugybę kriterijų, tarp kurių yra ir reikalavimas gauti vietos bendruomenės sutikimą.
Verslininkas sakė, kad apskritai viskas būtų puikiai sutvarkoma ir be referendumo, jeigu leidus Lietuvoje žemę įsigyti užsieniečiams, būtų įtvirtinami pakankami saugikliai.