Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai pastebi, kad per pastaruosius 4 metus sumažėjo mokinių, rūkančių įprastas cigaretes, ir žymiai padaugėjo vartojančių elektronines cigaretes. Kas dešimtas mokinys kasdien rūko, nors įprastas cigaretes mėginančių rūkyti mažėja, elektronines cigaretes rūko penktadalis moksleivių.
Kai kurie politikai jau žada inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, numatant galimybę tikrinti moksleivius, ar šie neturi narkotikų. Švietimiečių ministras Gintautas Jakštas sako, kad mokyklose galėtų atsirasti praktika tikrinti moksleivius, ir jei tokius patikrinimus vykdytų policija, o ne pedagogai – mokinių teisės nebūtų pažeistos.
Ką apie problemą ir jos sprendimo būdus mano Šilutės krašto pedagogai, medikai ir pareigūnai?
Policija „žino ir stebi“
Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje, pagrindinis mafijos pelno šaltinis – narkotikai. Pasak generalinio komisaro Renato Požėlos, policija šiuo metu „akylai stebi“ šioje srityje dirbančias grupuotes.
„Mes skaičiuojame dešimtimis organizuotų nusikalstamų grupuočių, o narių – šimtais. Mes juos esame įsivardinę, jie yra stebimi, kontroliuojami. Tik ne visi asmenys mums pasiekiami, nes jie yra toli nuo Lietuvos“, – kalbėjo R. Požėla.
Policija pripažįsta, kad ir nemažai paauglių, norėdami greit ir pigiai gauti kvaišalų, žaidžią „rusišką ruletę“, nes tik retas žino, kokias medžiagas vartoja.
Dėmesio centre prieš kelias savaites atsidūrė narkotikų prekybos tarp moksleivių klausimas, kai 15min paskelbė tyrimą apie tai – atskleidė ir paviešino, kaip lengva Lietuvoje įsigyti narkotinių medžiagų. Ir ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. O valstybės institucijos esą net nenutuokia apie tikrąjį problemos mastą.
Labai gali būti, jog tikrai nenutuokia, nes ministrė A. Bilotaitė neseniai teigė, jog „Lietuva – šalis, kuri sėkmingai kovoja su organizuotu nusikalstamumu“. O policijos generalinis komisaras R. Požėla antrino, kad „policija žino ir stebi visas organizuoto nusikalstamumo grupuotes“.
Pasak R. Požėlos, klausimai dėl prekybos narkotikais tarp moksleivių turi būti adresuoti ne vien policijai. „Man kyla klausimas apie tėvų ir vaikų santykius, vaikų užimtumo problemas. Kai vaikas iš kažkur pradeda disponuoti tūkstančiais eurų ir tėvai to nemato, klausimai ne vien policijai“, – sakė jis.
Su šiuo teiginiu, žinoma, nepasiginčysi, tačiau nepaneigiamas ir tas faktas, kad kol policija „stebi“, pastaruoju metu beveik nėra savaitės, kad bent vienas ar keli nepilnamečiai dėl tos pačios priežasties neatsidurtų reanimacijoje.
Jei reikės, policija tikrins
„Svarbu, kad ši funkcija nebūtų nuleista pačioms mokykloms, mokytojams ar kitiems darbuotojams. Jeigu tai daro policija – tai jų funkcija. Tikiu, kad tai padarytų kompetentingai, nepažeidžiant mokinių teisių, nepadarant kažkokių skandalų“, – sakė G. Jakštas. Pasak ministro, kalbant apie narkotikų problemą mokyklose, svarbiausia, kad patys mokiniai būtų atsparūs, suprastų, koks yra narkotinių medžiagų poveikis. Tokio supratimo ugdymui skirta ir papildoma pamoka, startavusi nuo šių mokslo metų, kuri orientuojasi tiek į socialinį, tiek į emocinį intelektą.
Šilutės PK viršininkas Remigijus Rudminas sako, kad kalbėti apie policijos įsitraukimą į mokyklų darbą dar per anksti. Pasak jo, daug kartų yra buvę, kad politikai išmeta vieną kitą mintį, kuri vėliau tampa diskusijomis, bet į kažką rimtesnio taip ir neišauga.
„Kol kas neturime jokių nurodymų ta tema, o kai jie bus, jeigu bus taip nuspręsta, tai ir padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, pavedimus vykdysime be išlygų“, – sakė PK viršininkas.
Dabar, jo nuomone, bent jau pamario krašto mokyklos pačios tokius tikrinimus yra nusimačiusios savo vidaus taisyklėse ir juos vykdo. O mokyklų vadovų, su kuriais R. Rudminui teko bendrauti, pozicija esanti geranoriška, jie nori spręsti problemą.
„Naujų mokslo metų pradžios proga noriu pedagogams palinkėti, kad bent jau tokių problemų jų darbe nekiltų“, – sakė R. Rudminas.
Narkotikų pėdsakai 7-iose mokyklose
Šioje vietoje verta priminti, jog 6-iose Šilutės rajono mokyklose iš 16-os tirtų narkotikų pėdsakų buvo aptikta dar 2019-aisiais. Tuomet rasti marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakai.
Tyrimas buvo atliekamas naudojant vienkartinius tokių medžiagų aptikimo testus iDenta, kuriais galima aptikti heroiną, amfetaminą, metaamfetaminą, ekstazi, ketaminą, metadoną, PCP, PMA, DMT ir kitus sintetinės kilmės narkotikus (iš viso 21 medžiagą). Taip pat augalinės kilmės narkotikus: kanapes (marihuana/hašišas). Tyrimų eigą stebėjo mokyklų atstovai, atlikta 150 testų, po 8-10 kiekvienoje įstaigoje.
Pernai paviešinta informacija, kad iš 28 patikrintų Klaipėdos mokyklų 27-iose aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų, dažniausiai – stipraus ir brangaus kokaino. Uostamiesčio visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai tuomet neslėpė, jog rasta medžiaga yra kur kas stipresnė nei prieš tai vykdytame tyrime buvo kanapės.
O iš 2022 m. tikrintų 11 mūsų rajono mokyklų 7-iose aptikti marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakai, narkotikų neaptikta tik 4-iose mokyklose.
Taip pat pastebima, kad narkotikų pėdsakai jau aptinkami visų tipų mokyklose, kai anksčiau dominavo gimnazijos ir profesinės, kuriose mokosi vyresni mokiniai. Tai faktai išties keliantys didelį nerimą visiems, o ypač mokinių tėvams.
Po savaitės vėl testuos mokyklas
Šilutės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistų duomenimis, pernai mūsų rajono mokyklos nuo šalies vidurkio šia prasme dar atsiliko. Kai mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą rūkė tabako gaminius, Lietuvoje buvo 7 proc., Šilutės r. – 2,5 proc., per paskutinius 12 mėnesių rūkiusių tabako, šalyje buvo 12,7 proc., Šilutės r. – 9,8 proc.
Elektroninių cigarečių rūkymas ar panašių įtaisų naudojimas tiek Lietuvoje, tiek Šilutės savivaldybėje buvo dar didesnis.
Šiemet, rugsėjo pabaigoje, VSB ir vėl ruošiasi testuoti mokyklas dėl narkotinių medžiagų. Testavimas vyks visose rajono mokyklose, išskyrus pradines.
VSB direktorė Kristina Surplė sako, kad susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai yra birios, sklinda aplinkoje, todėl jų ir patenka ant įvairių paviršių. O testavimas rodo ne medžiagų vartojimo faktą, bet jų pėdsakus patalpose.
Paskaitos domina nedaug tėvų
Sveikatos apsaugos ministerija, pasak K. Surplės, teigia, kad pastangas reikėtų kreipti ne į papildomą mokyklos ar mokinių tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą.
Šilutės VSB nuolat organizuoja prevencines paskaitas narkotinių medžiagų vartojimo ir pažinimo tema, nes tai būdas didinti žmonių sąmoningumą. Paskaitos vyksta mokyklose bei VSB, jos apima įvairias temas – ne tik apie vartojimo pavojus, bet ir streso valdymą, depresiją ir kitas emocines būsenas. „Svarbiausia, kad žmonės suprastų, kaip narkotikai veikia jų kūną ir protą, ir kodėl svarbu jų vengti“, – sako VSB direktorė.
Tačiau pašnekovė apgailestauja, kad nors prevencinės paskaitos labai svarbios, daugeliui tėvų taip neatrodo, jose dažniau sulaukiama mokyklų atstovų ir mokinių, o ne tėvų.
Ligoninėje gaivino ketvirtoką
Šilutės ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė neslepia – dar prieš kelis metus Šilutėje didžiausia problema buvo alkoholis, o dabar – elektroninės cigaretės. Vaikų, kuriuos reikia gaivinti, medikai turi kiekvieną mėnesį. Nors ne visi atgabenami jau patekę į komą, bet gydytojams dėl to ne lengviau. Pasak V. Intienės, net daugeliu atvejų gelbstintys medikamentai, kuriais stabdomas vėmimas, tokiais atvejais dažnai neveikia, vaikai vemia net po kelias dienas.
Vieni paskutiniųjų gelbėtų Pediatrijos skyriuje buvo ketvirtokas ir paauglė. Gydytoja prisipažįsta, kad kai pradinukas atsigavo, bandė išklausti, iš kur vaikai gauna svaigiųjų medžiagų. „Oi, daktare, jokių problemų, nueini į mokyklą, turi 20 eurų ir nusiperki kiek nori...“ – atsakęs vaikas. „Tai mes, suaugusieji, šioje srityje žiopliai, tokie vaikai jau žino kelius“, – konstatuoja gydytoja.
V. Intienės nuomone, policijos pareigūnų kontrolė tikrai būtų veiksminga ir drausmintų. „Ir apskritai, kuo daugiau kontrolės šioje srityje būtų, tuo geriau. Bet labai svarbu ir šviesti žmones, kad jie žinotų, kokie pavojai čia tyko. Vieni mokytojai problemos neįveiks, nes ir ne mokytojų tai darbas, jie turi mokyti“, – sako gydytoja.
Tėvai neslepia nerimo
Irmantas, 37 metų šilutiškis:
– Problemos mastas tikrai gluminantis ir aš, būdamas pradinukės tėtis, su nerimu skaitau vis dažnėjančius straipsnius šia tema. Tikrai pritariu, kad mokyklos bendradarbiautų su policija sprendžiant šią bėdą. Kitų kelių nelabai matau, nes nei mokytojai, nei tėvai neturi įgaliojimų mokinius testuoti ar apieškoti. Mokyklos būtų užverstos teismo ieškiniais, jeigu pačios imtųsi testuoti mokinius. Dar pridėkime tai, kad mokytojai streikuoja ir darbo krūvis yra viena iš streiko priežasčių, tai negalime net galvoti, kad šią problemą užkrauti ant jų pečių.
Manau per mažai yra kalbama apie policijos ir mokyklų atsakomybę stabdant narkotikų patekimą į mokyklas. Juk galima būtų pasitelkti vaizdo stebėjimo kameras, tvoras, pasiklausymo įrangą, galbūt dūmų detektorius. Panašu, kad narkotikai per lengvai patenka į švietimo įstaigas ir to nesutvarkius bus neįmanoma sukontroliuoti vartojimą.
Dviejų mokyklinukų mama Kornelija
– Šiandien visuomenėje vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria tėvai, yra nepaprastai greitas narkotinių ir psichotropinių medžiagų plitimas tarp jaunimo. Kaip mamą, mane nuolat kankina nerimas dėl to, kokios medžiagos gali paveikti mano vaiką ir jo bendraamžius. Stebiu kaip, nepaisant daugybės prevencinių užsiėmimų mokyklose, draudžiamos priemonės plinta sparčiau nei prevencija.
Prevencinės programos mokyklose būtinos, bet jų nepakanka siekiant apsaugoti jaunimą. Būtinos griežtesnės priemonės, kurios užkirstų kelią tokių medžiagų plitimui. Vienas galimų sprendimų būtų policijos vizitai mokyklose su apmokytais šunimis ir daiktų tikrinimas. Pareigūnai galėtų patikrinti mokinių kuprines ar spinteles. Tokie vizitai būtų ir proga supažindinti mokinius su narkotikų pavojais, paskatinti atsakingą požiūrį į sveikatą ir padėti išvengti narkotikų. Svarbiausia, kad tokių vizitų metu būtų skatinamas atviras dialogas tarp mokytojų, policijos ir mokinių. Visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas yra svarbu siekiant sėkmingai kovoti su narkotikų plitimu.
