„Nepaisant LRK stebėtojų teiktų pastabų ir rekomendacijų, realių pasikeitimų taikant „apgręžimo“ politiką nepastebėta. Nors galiojanti tvarka leidžia VSAT daryti išimtį atsižvelgus į „užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes“, praktikoje tokios išimtys iš esmės daromos tik dėl kritinės sveikatos būklės, kai būtinas hospitalizavimas, ir, tikėtina, tik todėl, kad tai yra vienintelis būdas asmeniui gauti ESPBI informacinės sistemos asmens ID ir užtikrinti jo / jos prieigą prie medicinos paslaugų“, – nurodoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 2022 m. stebėsenos ataskaitoje.
Nevyriausybinės organizacijos atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad, pasak jų, nė vienas iš stebėtojų kalbintų asmenų, kurie prieš tai buvo „apgręžiami“, nenurodė, kad „apgręžimo“ metu jiems buvo suprantamai paaiškinta, kur ir kokiu būdu galima kreiptis dėl prieglobsčio.
„Kita vertus, nemaža dalis kalbintų asmenų, ypač metų pabaigoje, minėjo, kad juos „apgręžiant“ Lietuvos pareigūnai suteikdavo „humanitarinius paketus“, įskaitant maistą ir oro sąlygoms labiau pritaikytus drabužius, avalynę. Fiksuoti keli atvejai, kai išimtys buvo daromos užsieniečių grupėms, kuriose buvo nepilnamečių vaikų.
Tačiau turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad tai buvo daroma įvertinus vaikų pažeidžiamumą“, – rašoma ataskaitoje.
„Rugsėjo mėn. išimtis taikyta Sirijos piliečių grupei, kurioje buvo 2 vaikai, bet tik po to, kai jų istorija plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, o EŽTT jiems pritaikė apsaugos priemones. Lapkričio mėn. išimtis buvo pritaikyta Irako piliečių šeimai su 3 vaikais, tačiau tik po to, kai vaikų motina buvo hospitalizuota ir jos prieglobsčio prašymas buvo registruotas“, – nurodoma paskelbtame dokumente.
Stebėsenos ataskaitoje Raudonasis Kryžius nurodo, kad, vykdant vidaus reikalų ministrės sprendimą neįleisti užsieniečių, buvo pateiktos organizacijos rekomendacijos atsakingai pasirūpinti „apgręžiamų“ žmonių išgyvenimo poreikiais (suteikti geriamo vandens, maisto paketus, taip pat šiltesnių drabužių ir avalynės, antklodžių), taip pat aiškiai, užsieniečiams suprantama kalba, iškomunikuoti apie galimybę atvykti kitais būdais, t. y. nukreipti į artimiausią Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasienio kontrolės punktą (PKP).
„Atsižvelgus į tai, kad tam tikrais atvejais, ypač šaltuoju metų laiku bei įvertinus pranešimus apie tai, kad Baltarusijos pareigūnai neleidžia pasienyje įstrigusiems migrantams palikti buferinės zonos, pasienio kontrolės punktas gali būti asmeniui praktiškai nepasiekiamas, t. y. atvykimas kitais būdais nėra įmanomas, vadovautis humanitariniais sumetimais bei taikyti atitinkamas išimtis, leidžiančias tokių asmenų „neapgręžti“, – taip pat nurodoma pateikta rekomendacija.
Taip pat rekomenduota vykdant „apgręžimo“ politiką, užtikrinti, kad vaikai ar kiti pažeidžiami žmonės nebūtų priversti miegoti miške.
Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, visuose su vaikais susijusiuose veiksmuose, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.
„Vaikų „apgręžimas“ be tinkamo teisinio proceso, nesuteikiant jiems galimybės pasiprašyti prieglobsčio arba vaiko teisių apsaugos institucijoms neatliekant individualaus vaiko poreikių įvertinimo, yra vaiko teisių pažeidimas ir jo geriausių interesų nepaisymas“, – ataskaitoje pateikiama Raudonojo Kryžiaus rekomendacija.
