Antradienį, reaguodamas į Seimo sprendimą ir toliau drausti nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius prie parlamento sudegino kelias knygas apie LGBT asmenis. Tuo pačiu jis pareiškė, kad Vyriausybė ir premjerė I. Šimonytė nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo.
„Šiandien pateiktas įstatymo projektas buvo Vyriausybės projektas. Tai reiškia, jam buvo pritarta Vyriausybėje ir Vyriausybė jį atnešė į Seimą. Prieš šį įstatymo projektą balsavo 18 Tėvynės sąjungos frakcijos narių ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai. Todėl aš šiandien valdančiajai koalicijai užduodu viešai klausimą: ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus.
Man atrodo šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – komentavo T. V. Raskevičius.
Antradienį Seimas be galimybės taisyti atmetė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis siekta atsisakyti nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.
Už pataisas balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 56, susilaikė 19.
Pataisas vieningai palaikė Laisvės frakcijos nariai, kitose valdančiosiose frakcijose nuomonės išsiskyrė: už balsavo 28 Seimo konservatoriai ir 7 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, prieš buvo 5 Seimo konservatoriai ir 3 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, susilaikė 13 Seimo konservatorių ir 2 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
Tai gal tikrai T. V. Raskevičius teisus sakydamas, kad nei Vyriausybė, nei premjerė nebeturi Seimo daugumos pasitikėjimo?
Morkūnaitė-Mikulėnienė: koalicija yra
Konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei atrodo kitaip.
„Teigti, kad koalicijos nėra, – mažų mažiausia dramatiška. Per šituos daugiau negu trejus metus ne sykį išsiskyrė nuomonės, ne sykį koalicijos partneriai ir mūsų iniciatyvų, ir bendrų iniciatyvų nepalaikė: ar dėl bankų solidarumo mokesčio, nukreipto į karinę infrastruktūrą, ar tos pačios diskusijos dėl mokesčių politikos. Tai, turbūt, irgi visada galima pakelti klausimą, ar ta koalicija yra ir ar ji veikia. Bet, aš manau, kad ji yra, ji veikia. Kartais su skirtingais požiūriais į skirtingus klausimus, bet per šituos metus tikrai nemažai pavyko mums drauge nuveikti. Tikiuosi per likusius metus pavyks irgi“, – reiškė viltį politikė.
T. V. Raskevičiaus viešai išreikštą nuomonę ji siejo su artėjančiais rinkimais.
„Aš manau, kad artėjantis rinkiminis ciklas įkvepia vienus ar kitus politikus pasirinkti vienokį ar kitokį kalbėjimo būdą ir turinį. Čia, turbūt, yra normalu. Ar tas labai įkvepia? Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad įkvepia. Tai tikrai yra šiokio tokio palingavimo galva“, – komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Gal po tokių T. V. Raskevičiaus pareiškimų seks ir veiksmai, t. y. Laisvės partija trauksis iš koalicijos?
Konservatorė tikino tokių pasvarstymų negirdėjusi, bet galimybės neatmetė: „Ką mūsų koalicijos partneriai nuspręs daryti, bus jų sprendimas. Kol kas aš nesu girdėjusi kažkokių pasvarstymų apie kažkokius pasitraukimus, bet visi čia esam laisva valia.“
Saudargas: jeigu bus rimti klausimai, visi susitelks
Panašią poziciją išreiškė ir kitas Seimo konservatorius, krikdemiškojo flango atstovas Paulius Saudargas. Koalicijai, jo teigimu, neabejotinai yra.
„Man atrodo, kad ne pirmą kartą yra Seime balsavimas, kuris pasibaigia nepritarimu ar ministrų, ar Vyriausybės atneštiems projektams, ar koalicijos partnerių atneštiems projektams. Tokių atvejų yra šimtai tiek mūsų kadencijos metu, tiek ir ne mūsų kadencijos metu. Ir nieko čia labai stebuklingo, naujo aš tame nematyčiau.
Tačiau kitą dalyką reikėtų pastebėti, kad ši koalicija, ši valdžia tikrai, kai reikėdavo susitelkdavo, ir esam priėmę šios kadencijos metu tikrai labai daug sudėtingų, nelengvų sprendimų, tikrai esant ir įvairioms grėsmėms <...>. Tikiu, kad jeigu bus reikalas ir jeigu bus rimti klausimai, tai visi į šoną mes bet kokias emocijas ir balsuos taip, kaip reikia Lietuvai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo P. Saudargas.
Pasak jo, kiekvienas Seimo narys vertybiniais klausimais turi savo nuomonę ir „tada tiesiog labiau užkaista temperatūra“.
„Nors tie klausimai iš tikrųjų gali būti nedidelės reikšmės ir iš tikrųjų siauri, nelabai ką keičiantys, bet, kadangi kiekvienas turi savo nuomonę, kiekvienas garsiai ją išreiškia, atrodo, kad čia kyla labai didelis ažiotažas, kažkokios dramos Seime ir panašiai“, – kalbėjo P. Saudargas.
Gentvilas: patys „laisviečiai“ nedemonstruoja pasitikėjimo
Delfi kalbinto Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo matymu, tokie T. V. Raskevičiaus pareiškimai rodo, jog patys „laisviečiai“ nedemonstruoja pasitikėjimo.
„Reikia pripažinti, jeigu Laisvės partija – jie yra valdančiosios daugumos dalis – taip traktuoja, tai jie nebedemonstruoja to pasitikėjimo. Tai yra skaudi tiesa, kurią pasakė Tomas Vytautas“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis priminė, kad Laisvės partijos valdyba parengė veiksmų planą, kuriame išsakė galimybę blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus (pavyzdžiui, Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą) į Europos komisaro pozicijas, jei būtų nepriimtas Civilinės sąjungos įstatymas.
„Pagal spalio 5-osios jų nutekintus slaptuosius protokolus aš suprantu, kad jie jau tada formulavo savo poziciją, kad jie nebepasitiki ir dvasiškai nebelaiko savęs šitos daugumos dalimi. Dvasiškai – taip, o fiziškai – žiūrėsim, čia jų sprendimai“, – tęsė E. Gentvilas.
Jis sutiko, jog valdantiesiems reikia kalbėtis.
„Aš esu tas, kuris linkęs kalbėtis. Ar kas nors norės klausytis, tai nežinau. Žodžiu, labiau viskas jų („laisviečių“ – Delfi) rankose yra. Perėjo nuo veiksmų iki žodžių, dar lieka kai kurie juridiniai veiksmai, nežinau, ar jie to imsis. Turėtume iki to pasikalbėti“, – komentavo liberalas.
Bagdonas: abejonės ne laiku ir ne vietoje
Jo kolegos frakcijoje Andriaus Bagdono nuomone, abejonės, ar Vyriausybė ir premjerė turi valdančiosios daugumos pasitikėjimą, yra nepagrįstos. Tai, pasak jo, primena paniką.
„Įstatymų projektų per šiuos trejus metus buvo įvairiausių. Ir man atrodo, kad vienas ar kitas įstatymo projektas, kuris nebuvo priimtas, tame tarpe ir aš teikiau ne vieną projektą, ir kelti abejones, ar premjerė turi valdančiosios daugumos pasitikėjimą, manau, yra ne laiku ir ne vietoje.
Tikrai yra aštrių klausimų, norėtųsi, kad jie būtų kuo greičiau priimami. Tačiau kelti paniką, kokią dar šios vasaros pradžioje kėlė didieji koalicijos partneriai, kad reikėtų išankstinių Seimo rinkimų dėl to, kad savivaldoje yra problemų... Man atrodo, kad čia panašiai elgiasi ir mūsų kolegos „laisviečiai“ arba kolega. Aš tokiems dalykams nepritariu, manau, kad turime ieškoti didesnio palaikymo, jeigu kalbėtume apie vakarykštį sprendimą“, – dėstė A. Bagdonas.
Jo matymu, T. V. Raskevičiaus išsakyta pozicija buvo emocinga ir susijusi su rinkimais: „Kolega Tomas Vytautas yra emocionalus žmogus, bet ir artėjantys rinkimai daro tam tikrą įtaką politikų priimamiems sprendimams. Neatmesčiau, kad tai susieta ir su artėjančiais rinkimais, juolab kolega jau yra informavęs visuomenę, kad jis planuoja dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.“
Pakarklytė: planų trauktis nėra
Delfi kalbinta Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė pasakojo turinti kitokį matymą nei kolega T. V. Raskevičius. Jos matymu, Vyriausybė ir premjerė turi Seimo daugumos pasitikėjimą.
„Taip, labai iškalbingas, sakyčiau, bendrai viso Seimo balsavimas, bet taip toli siekiančių išvadų nedaryčiau“, – sakė I. Pakarklytė.
Tiesa, Seimo sprendimas, anot jos, buvo skaudus: „Skaudu ir dėl to, kad Lietuva yra toje pačioje kategorijoje su Vengrija, su Rusija – tai yra šalys, kurios turi tokį reguliavimą. Ir dėl to, kad pati byla, žmogus Neringa Macatė, kurios jau dabar nebėra, vis tik ta neteisybė nėra ištaisyta.“
Paklausta, ar Laisvės partija turi planų trauktis iš koalicijos, I. Pakarklytė atsakė, jog ne.
Vyriausybė dar spalio pabaigoje pritarė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos N. Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
