Prieš mėnesį Linco rūmų muziejuje buvo atidaryta ir iki kitų metų kovo pabaigos veiks paroda „Fiurerio kultūros sostinė“. Ji nukelia į 1938-1945 m. ir atspindi to laikotarpio kasdieninį gyvenimą bei kultūros politiką.
Anuomet Lincas iš mažo provincijos miestelio buvo paverstas pramoniniu centru, kuriame buvo gaminami chemikalai ir plienas nacių karo mašinai.
Tai gerokai pakeitė ne tik socialinį ir ekonominį, bet ir kultūrinį miesto paveikslą. A. Hitleris svajojo pakoreguoti Linco architektūrą, paversti jį Trečiojo reicho kultūros sostine, įkurti menui skirtą Fiurerio muziejų, kuriame, be kitų kūrinių, turėjo būti eksponuojami diktatoriaus didybę perteikiantys darbai. Šie projektai taip ir nebuvo įgyvendinti.
A. Hitleris gimė nedideliame miestelyje netoli Linco, bet netrukus persikraustė į šį miestą ir praleido jame didžiąją dalį jaunystės.
Netoli Linco esantis Mauthausenas-Gusenas buvo paskutinė išlaisvinta nacių koncentracijos stovykla.
Šio miesto istorijoje yra ne tik tamsūs nacionalsocializmo laikai, bet ir staigus šuolis į viršų per pastaruosius du dešimtmečius. Būtent todėl vienas iš projekto „Lincas 09“ tikslų yra nušviesti permainingą istoriją per politikos, socialinių ir kultūrinių tradicijų prizmę. „Lincas keičiasi ir keičia“ – ši frazė, siejama ir su praeitimi, ir su ateitimi, tapo projekto šūkiu.
Nacionalsocializmui skirta dar viena paroda, šiuo metu veikianti Aukštutinės Austrijos žemės galerijoje, - „Politinė skulptūra“.
Projektas kainuos 65 mln. eurų
„Lincas 09“ apima pačias įvairiausias sritis – architektūrą, taikomąjį meną, švietimą ir mokslą, vaidybą, dizainą, kiną, istoriją, politiką, pramonę ir darbą, komunikaciją, maisto gaminimo meną, literatūrą, žiniasklaidą, muziką, viešąsias erdves, gamtą ir ekologiją, religiją, migraciją, sportą, turizmą, folklorą, ekonomiką.
Iš viso programoje – per tūkstantį įvairių projektų. Pirmieji iš jų buvo įgyvendinti ir pristatyti visuomenei dar pernai. Lincas siūlo kultūros galimybes, prieinamas ne vien elitui, bet visiems žmonėms, ir skatinančias kurti kartu.
Kaip ir Vilnius, 2009-ųjų kultūros renginių programą Lincas pradės jau per Naujuosius metus. Šios linksmybės užtruks tris dienas ir apims visą miestą – nuo kultūros erdvių iki restoranų ir barų. Metų sandūroje virš Dunojaus turėtų nušvisti „Raketų simfonija“.
„Linco 09“ programa suskirstyta į 10 temų, vienijančių muzikos, vaizduojamojo meno ir literatūros projektus: „Lincas: Welcome“, „Lincas: sostinė“, „Lincas: galia“, „Lincas: kelionė“, „Lincas: pasaulis“, „Lincas: atmintis“, „Lincas: pažinimas“, „Lincas: malonumas“, „Lincas: šventė“ ir „Lincas: svajonė“.
Daugiau apie šį projektą ir programą galima sužinoti „Linco 09“ oficialioje svetainėje.
Kultūros sostinės projektas finansuojamas Linco, Aukštutinės Austrijos provincijos bei Austrijos švietimo, meno ir kultūros ministerijos lėšomis – iš kiekvieno biudžeto atseikėta po 20 mln. eurų. Europos Sąjunga skyrė 1,5 mln. eurų. Be to, rengėjams pavyko pritraukti privačių partnerių ir rėmėjų, tarp kurių yra tokios kompanijos, kaip „Siemens“, OMV, „Haribo“, Austrijos radijas ir televizija (ORF), „Austrijos geležinkeliai“.
Kaip penktadienį žurnalistams teigė Vilniuje besilankantis projekto meno direktorius Airanas Bergas, iš viso projekto įgyvendinimas atsieis 65 mln. eurų (224 mln. Lt).
Didžiules lėšas Lincas skyrė ne tik pačiai kultūros programai – vien investicijos į infrastruktūrą mieste ir visoje Aukštutinėje Austrijoje siekia 258 mln. eurų (891 mln. Lt).
Pasak A. Bergo, planuojama, kad turistų srautas į Lincą kitąmet išaugs 15-20 proc., tačiau, jo teigimu, šis projektas visų pirma skirtas vietos gyventojams.
Aukštutinės Austrijos sostinėje Lince gyvena maždaug 190 tūkst. žmonių. Ant Dunojaus kranto įsikūręs miestas iš Vienos pasiekiamas per pusantros valandos.
Žadami bendri kultūros sostinių projektai
Projektas „Europos kultūros sostinė“ tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri iniciatyva startavo 1985 m. Nuo tada kasmet vienas ar du žemyno miestai tampa kultūros sostinėmis. Šios programos tikslas yra atskleisti Europos kultūrų įvairovę bei panašumus ir padėti gyventojams geriau vieniems kitus suprasti.
Kitąmet kartu su Lincu kultūros sostine taps Vilnius. Projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) rengėjai žada, kad kitąmet net pas žmones, kurie nesilanko spektakliuose, parodose ar panašiuose renginiuose, kultūra ateis pati. Iš viso Lietuvos sostinėje planuojama įgyvendinti apie 300 projektų ir surengti dar daugiau atskirų renginių. Planuojama, kad juose apsilankys ir dalyvaus ne mažiau kaip 3 mln. žmonių.
Kaip DELFI sakė VEKS atstovas spaudai Albertas Barauskas, projektui įgyvendinti 2008-2009 m. iš biudžeto buvo numatyta skirti apie 100 mln. Lt. Dar 1,5 mln. eurų (5,2 mln. Lt), kaip ir Lincui, atseikės ES, šiek tiek lėšų tikimasi pritraukti iš privataus sektoriaus.
Tiesa, bendra suma, skiriama VEKS projektams, vyksiantiems iki 2010-ųjų, yra gerokai didesnė, tačiau dalis lėšų, kaip ir Lince, bus skirta statybos ir rekonstrukcijos darbams.
Kitąmet Vilnių ir Lincą sujungs ne vienas projektas. Pavyzdžiui, programomis apsikeis du kino festivaliai – austriškas „Kertant Europą“ ir lietuviškas „Scanorama“, ranką vienas kitam išties Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei vienas Linco universitetas, muzikos mokyklos.
Vasarį ir kovą vyks projektas „Vilnius skaito Lincą“ ir „Lincas skaito Vilnių“, kuriame dalyvaus poetas tokie kūrėjai, kaip Tomas Venclova ir Sigitas Parulskis. Pavasario ir vasaros sandūroje bus organizuojamas jaunimo futbolo turnyras.