„Situacija niekur nesidės. Vienadienių sprendimų turbūt nebus – tą galima labai aiškiai įsisąmoninti, kad Lietuva su tuo niekada nesusidūrę ir tam tikra teisinė bazė nėra paruošta“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Abramavičius.
Jis pripažino, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) komunikacija su savivalda galėjo būti geresnė, tačiau, pabrėžė viceministras, situacija yra neeilinė.
„Ieškomos vietovės, patalpos. Tą taip pat komplikuoja kovido situacija ir 10 dienų izoliacija – pirmoje fronto linijoje esančios savivaldybės buvo paprašytos tą užtikrinti ir prisidėti“, – pažymėjo viceministras.
A. Abramavičius teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kada bus iškelti įvairiose savivaldybėse apgyvendinti neteisėtai Lietuvos–Baltarusijos sieną kirtę migrantai.
„Objektai yra ieškomi, iki mėnesio pabaigos – galbūt, bet kur beiškeltume neteisėtus migrantus, vis tiek tai bus kažkokios savivaldybės teritorijoje. Nėra Lietuvoje eksteritorijos, kuri būtų kokia federalinė apygarda. Bet kokiu atveju supratimo iš pirmiausia pasienio savivaldybių reikės. Sprendimas būtų koncentruoti stovyklas ir objektus pasienio zonoje – tai sudarytų specialų tam tikrą režimą 5 kilometrų pasienio zonoje. Čia būtų geriausias sprendimas“, – paaiškino A. Abramavičius.
Viceministras taip pat patikslino, kad vasarą neteisėti migrantai būtų apgyvendinami palapinių iki 1000 vietų stovyklose Švenčionių rajone arba Dieveniškėse, o žiemą – moduliniuose nameliuose, kurių laukiama jau rugpjūčio pradžioje.
Moduliniuose nameliuose būtų apgyvendinti maždaug 800 neteisėtų migrantų, jie būtų dislokuoti Medininkuose esančioje Pasieniečių mokykloje.
Dėl situacijos A. Abramavičius paragino pasienio savivaldybes skelbti ir vietinius ekstremalios situacijos režimus.
„Aktyvavus ekstremalią situaciją nacionaliniame lygyje, savivaldybė turi savo galias inicijuoti vietinio lygio ekstremalią situaciją, administracijų direktoriai turi savo rezervo fondą, ką patvirtina taryba, tvirtindama biudžetą, ir kitame etape centrinė valdžia kompensuoja. Per kovidą tas modelis veikė. Gal ne viską, bet būtinas išlaidas kompensuoja“, – sakė viceministras, pažymėjęs, kad tvarka dėl išlaidų kompensavimo jau yra patvirtinta.
Jis paragino savivaldybes bendradarbiauti.
„Savivaldybių iš pasienio neiškelsime. Visi iššūkiai turbūt bus – vietinio lygio ekstremali situacija, mano manymu, turi būti aktyvuota. Kas buvo ir per kovidą, tik kitu aspektu. Kada pasibaigs situacija, labai sunku pasakyti, nenoriu būti orakulu“, – sakė A. Abramavičius.
„Lėktuvai niekur nedingsta, skrenda iš Irako, gabena ir mažamečius vaikus. Dabar jų turime apie keletą šimtų iki keturiolikos metų amžiaus, kas irgi labai komplikuoja situaciją“, – teigė viceministras.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žukaitienė teigė, kad į pasitarimus su ministerija turi būti įtrauktos ne tik pasienio savivaldybės.
„Manytume, kad savivaldybės turėtų daugiau žinoti. 10 dienų karantinavimas yra svarbus tuo, kad ne tik pasienio savivaldybės bus pajėgios priimti“, – atkreipė dėmesį R. Žukaitienė.
Dėl to ji akcentavo būtinybę centrinei valdžiai aiškiai komunikuoti su visomis savivaldybėmis tiek dėl pačios situacijos, tiek dėl finansinių kompensavimo mechanizmų, nes išlaidų, pasak R. Žukaitienės, reikalauja ne tik pats apgyvendinimas ar maitinimas, tačiau ir sveikatos priežiūros paslaugos neteisėtiems migrantams.
Didžioji dalis prieglobsčio Lietuvoje negaus
A. Abramavičius taip pat pažymėjo, kad apie 90 proc. neteisėtų migrantų keliauja be dokumentų.
„Dalis galbūt gaus prieglobstį: kas atvyks iš Sirijos ar kitos karo zonos. Mes nemanome, kad daugiau nei 10 proc. gaus prieglobstį Lietuvoje. 90 proc., pagal dabartinius skaičius, negaus. Toliau yra du variantai – arba jie savanoriškai įsipareigoja grįžti į kilmės šalį, (…) arba europinė „Frontex“ sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, kuri turi mechanizmą grąžinti į kilmės šalį“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, „Frontex“ nesunkiai gali suorganizuoti grąžinimą į Afrikos valstybes, kiek daugiau pastangų reikėtų derantis su Iraku.
„Šviesa tunelio gale yra, bet ji pakankamai ilga“, – pripažino A. Abramavičius.
Posėdyje dalyvavo ir kitas vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Mes turime tam tikros informacijos, kaip tie procesai yra organizuojami, kas už jų stovi, kas yra atsakingi ir, ką bandoma dar padaryti, kad Lietuvai būtų dar sunkiau tą krizę valdyti. (...)
Manyčiau, bendrauti tiesiog su režimu, kai vyksta tokie procesai žmogaus teisių ir savo visuomenės atžvilgiu, yra naudojama jėga, tiesiog būtų mums nepriimtina. Tai susiję su visa ES pozicija“, – pažymėjo jis.
Kaip Delfi jau skelbė, penktadienį pasienyje su Baltarusija buvo pradėta tiesti spygliuotos vielos – koncertinos užtvara.
Koncertina bus tiesiama maždaug 509 kilometrų pasienio ruože, ji, kaip tikisi pasieniečiai, bus baigta montuoti per tris mėnesius.
