Anot Seimo narių, tokie pasiūlymai riboja tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurina skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeidžia tikinčiųjų teises.
A. Armonaitė savo teikiamą pataisą dėl Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovo pakeitimo į Medijų tarybos atstovą argumentuoja tuo, kad Konstitucija skelbia, jog Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties manytina, kad ir nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams.
Pasak A. Ažubalio, tokia argumentacija rodo nesugebėjimą įvertinti Bažnyčios, kaip organizacijos, vaidmens visuomenėje.
„Tai, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, nesuteikia teisės politikams iš viešojo gyvenimo stumti didžiausią tikinčiųjų bendruomenę atstovaujančią organizaciją - apie 70 proc. Lietuvos gyventojų laiko save katalikais. Dar daugiau, Bažnyčios ir politikos skirtis negali būti brėžiama pasitelkiant laicizmą. Toks požiūris neskatina dialogo ir siaurina tam tikrų didelių visuomenės grupių galimybes dalyvauti ir atstovauti savo interesus viešajame gyvenime“, - teigė parlamentaras.
Seimo narį L. Kasčiūną taip pat stebina politikės noras siaurinti nuomonių įvairovę LRT taryboje.
„LRT taryboje dažnai sprendžiami klausimai, susiję su moraliniais ir vertybiniais daugumos piliečių įsitikinimais. Bažnyčia turi teisę ir netgi pareigą kalbėti ir atstovauti savo bendruomenės nuostatoms viešojoje erdvėje. Tai kyla iš jos moralinio įsipareigojimo ir vaidmens prieš savo narius ir visuomenę. Lietuvoje Katalikų Bažnyčia visada gynė laisvą žodį ir net sunkiausiais sovietinės okupacijos laikais buvo jo židiniu visuomenėje. Tad kviečiame religijos, ir šiuo atveju - politikos atstovus siekti dialogo, o ne atsiriboti vieniems nuo kitų“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentarai ragina Seimo Kultūros komiteto narius nepritarti minėtai A. Armonaitės siūlomai pataisai.
Kaip ELTA jau skelbė, Seime skinantis kelią naujai ,,valstiečių” pasiūlytai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, Seimo narė A. Armonaitė įstatymo projektui pateikė penkiolika pataisų, kurios, pasak parlamentarės, LRT išlaikytų nepriklausomą ir nesukurtų papildomos painiavos jos valdyme.
Tarp Seimo narės pasiūlymų - Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovus LRT taryboje pakeisti į Medijų tarybos deleguotus atstovus. ,,Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams. Tuo tarpu iš Medijų tarybos deleguotų narių tikėtumėmės platesnio požiūrių atstovavimo”, - kalbėjo A. Armonaitė.
Sausio 11 d. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pateiktą naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją.
Projektą po pateikimo parėmė 50 Seimo narių, prieš buvo 36, susilaikė 2 parlamentarai.
Po svarstymo pagrindiniame paskirtame Kultūros komitete įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje. Projektą taip pat svarstys Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.