Už Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymą balsavo 93 šalys.
„Kaip matome, tas skirtumas nėra didelis. Be jokios abejonės, Jungtinėse Tautose ir valstybių narių sostinėse, aš manau, vyko įnirtinga diplomatinė kova tiek Rusijos ir jos sąjungininkų, ir atvirkščiai – civilizuoto pasaulio atstovų“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Ažubalis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nemažai balsavime susilaikiusių valstybių, tokių kaip Pietų Afrikos Respublika, yra priklausomos nuo Rusijos arba Kinijos.
„Nesakyčiau, kad pasaulis tapo teisingesnis, tačiau dabar mes matome žymiai aiškesnį pasaulio vaizdą. Kas svarbu – visa Europa balsavo už Rusijos išmetimą, įskaitant Serbiją, Vengriją ir pridėčiau, jog labai svarbu, kad taip balsavo Izraelis, kuris visos šios Rusijos agresijos metu kalbėdavo „pusę lūpų“, – sakė A. Ažubalis.
Parlamentavo vertinimu, šis balsavimas yra morališkai svarbus ukrainiečiams.
„Tačiau iš tikrųjų de facto jis nelabai ką pakeis, kadangi Rusija, nors bandė „laužti“, tačiau ji, kaip paklaikęs arklys eina ir nemato, kur lekia. Putinas pasirinko kelią, kuris iš principo stato Rusiją į visišką nuo pasaulio atsiribojusią valstybę“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras.
A. Ažubalis akcentavo, kad moraline prasme būtų labai svarbu suteikti Ukrainai ir kandidatės į ES statusą. Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtame balsavime dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo nedalyvavo Venesuela, kurios palankumą dabar nori pelnyti JAV dėl naftos išteklių.
„Aš pasakyčiau, kad nedalyvavimas jau yra gerai. Nedalyvavimas rodo, kad ta valstybė nebalsavo prieš“, – komentavo Seimo narys.
Kalbėdamas apie Kiniją, A. Ažubalis įvardijo, kad ši šalis laikosi „prorusiško neutraliteto“.
„Viešai jie kalba ir palaiko Rusiją, tačiau praktiškai, pavyzdžiui, Kinijos didieji bankai nesivelia į siūlymus, kuriuos jie gauna iš Rusijos padėti apeiti sankcijas“, – pastebėjo parlamentaras.
Jis paaiškino, kad Rusija Jungtinėse Tautose vetuotų bandymus įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Visgi, pasak A. Ažubalio, Vakarai turi išdrįsti žengti žingsnį šia linkme.
„Aš manau, kad čia Vakarų pasaulis turi išdrįsti, lygiai taip, kaip Rusija išdrįso įsiveržti į Ukrainos teritoriją, kurti norinčiųjų koaliciją ir skelbti limituotas neskraidymo zonas. Čia yra rizika, bet niekas agresoriaus dar nesustabdė nerizikuodamas“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Jo teigimu, tokiu būdu grupė sąjungininkų, kartu su JAV, paskelbia civilinius regionus, pavyzdžiui, Ukrainos Vakaruose, neskraidymo zona ir nurodo, kad bet kuris rusų lėktuvas ar raketa bus numušti.
„Labai labai abejoju, ar Rusija išdrįstų į tai atsakyti. Gąsdinimas branduoliniu taktiniu ginklu.... Tai ir Vakarai tą turi“, – sakė buvęs ministras, pridūręs, kad nemano, jog Putinas eitų į realią konfrontaciją su Vakarais, nes jam patogu išlaikyti korupcijos būdu susikurtą gerbūvį Rusijoje.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su A. Ažubaliu klausykite čia:
