Vienas Radviliškio rajone klebonaujantis kunigas kažkada yra pasakęs, kad pasaulyje nieko nėra amžino, išskyrus viešpatį ir remontus. Panašiai šį posakį būtų galima perfrazuoti ir Radviliškio miesto kultūros šventovėje, kurioje nesibaigiantys remontai vyksta jau ne vieni metai ir galo jiems dar nematyti, o prieštaringai vertinamos vadovės kadenciją nueinanti senoji valdžia suskubo be konkurso pratęsti net iki 2028 metų.
Remontai sugriovė ne vieną karjerą
Statybos ir remontai pakišo koją ne vienam šalyje žinomam politiniam veikėjui ar „valdiškos“ įstaigos vadovui, tarp kurių būta ir ne vienos kultūros įstaigos.
Vien ko verta nesibaigianti epopėja dėl milžinišką sumą „prarijusių“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos remontų, kurie iš posto išvertė ilgametį šios įstaigos vadovą ir baigėsi teismų maratonais.
Užsitęsę remontai darbo vietą kainavo ir kaimyniniame Šiaulių mieste veikiančios koncertinės įstaigos „Saulė“ direktoriui.
Pasamdė pavaldinės vyro įmonę
Korupcines schemas analizuojantys pareigūnai ne kartą yra pastebėję, jog viena iš didžiausių korupcijos rizikos sričių – tai viešosios paskirties pastatų renovacija ir remontai. Todėl ypač svarbu šias paslaugas pirkti sudarant kuo skaidresnes sąlygas konkurse dalyvauti visiems norintiems tiekėjams ir vengti bet kokios privačių interesų konflikto regimybės.
Visada atrodo įtartina, kai konkursus remontuoti „valdiškų“ įstaigų pastatus laimi vadinamosios „giminų dešrialas“ – šių įstaigų vadovų ar darbuotojų šeimos įmonės, ypač žinant, jog konkurencija šioje srityje yra tikrai didžiulė ir tikrai galima surasti įmonę, kurios su įstaigos darbuotojais nesieja jokie artimi ar giminystės santykiai.
Panašu, jog Radviliškio miesto kultūros centro direktorei Indrei Ginkevičienei tai – nė motais, nes, redakcijos žiniomis, remontuoti kultūros įstaigos patalpas ne kartą buvo samdoma uždaroji akcinė bendrovė „Vilimora“. Šiai įmonei vadovauja Radviliškio miesto kultūros centro renginių organizatorės Žydrūnės Vilimaitienės sutuoktinis.
Atseikėjo 15 tūkstančių 366 eurus
„Radviliškio naujienų“ žurnalistų paklausta, ar tikrai remontuoti patalpas samdė bendrovę „Vilimora“, kultūros centro direktorė patvirtino, jog tai tiesa.
Anot I. Ginkevičienės, per pastaruosius trejus metus – nuo 2021 iki 2023 metų – Radviliškio miesto kultūros centras bendrovę „Vilimora“ samdė du kartus.
Kultūros centro renginių organizatorės sutuoktinio vadovaujama įmonė buvo pasamdyta atlikti remonto darbus, nudažyti kai kurių patalpų sienas ir lubas.
Šios įmonės auksarankiai plušėjo ir remontuojant dalies kultūros centro patalpų grindis: šlifavo parketą, siurbė, gruntavo, lakavo, kai kur nuėmė seną dangą ir sudėjo laminatą.
Iš viso kultūros centras už suteiktas paslaugas renginių organizatorės sutuoktinio vadovaujamai įmonei atseikėjo 15 tūkstančių 366 eurus.
Pateko tarp trijų laimingųjų
Kultūros centro direktorės pasiteiravome, kaip buvo perkamos paslaugos iš minėtos jos pavaldinės vyro vadovaujamos įmonės, ar buvo deramasi su vienu tiekėju, ar skelbiami paslaugų pirkimo konkursai?
„Perkant minėtas paslaugas buvo vykdoma trijų Radviliškio rajono įmonių, teikiančių tokias paslaugas, apklausa. Iš pateiktų pasiūlymų buvo pasirinkta mažiausią kainą ir greičiausią paslaugos suteikimo laiką pasiūliusi įmonė“, – įtikinėja direktorė I. Ginkevičienė.
Kilo klausimas, kaip tarp trijų į direktorės apklausą patekusių laimingųjų įmonių pakliuvo būtent „Vilimora“, nes ši įmonė pakankamai maža ir turbūt mažai kam girdėta. Portalo rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje „Vilimora“ tik labai trumpą laiką dirbo 4 darbuotojai, o įprastai šioje įmonėje plušėdavo vos nuo vieno iki trijų darbuotojų.
Kultūros centro vadovė ir čia turi paaiškinimą: esą savo pavaldinės vyro vadovaujamą įmonę susirado pasidomėjusi internete, kokios įmonės Radviliškyje teikia remonto paslaugas. Be to, direktorė tikina, kad apsispręsti jai padėjo ir surengta kitų Radviliškio įstaigų, kurias remontavo minėta „Vilimora“, apklausa dėl darbų kokybės.
Ir, žinoma, I. Ginkevičienė išsigynė esą paslaugas iš bendrovės „Vilimora“ pirkusi visai ne dėl to, kad šios įmonės vadovas yra jos pavaldinės sutuoktinis. Matyt, netyčia sutapo.
Beje, tarp direktorės samdytų rangovų yra ir daugiau „įdomių“ įmonių bei auksarankių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, tačiau apie tai – jau kita tema.
Direktorę persekioja skandalai
Tai ne pirmas skandalas, į kurį pastaruoju metu įsivėlė Kultūros centro direktorė.
„Radviliškio naujienose“ jau rašyta, kad eilinį antradienio vakarą po darbo valandų, tarp 21 ir 22 valandos, žmonės nufotografavo Radviliškio miesto kultūros centro vadovės I. Ginkevičienės privataus namo kieme, esančiame Baisogaloje, stovintį tarnybinį minėtos kultūros įstaigos mikroautobusą. Direktorė tada teisinosi, esą vairuotojas tik trumpai stabtelėjęs prie jos namo, kad ją išlaipintų, tačiau nuotraukose, kurias atsiuntė gyventojai, aplink mikroautobusą ir jame nesimatė nė vieno žmogaus, o mašina stovėjo ne gatvėje, bet buvo dailiai įvairuota į kiemą ir atrodė, tarsi ją čia būtų planuojama palikti per naktį.
Nemažo gyventojų pasipiktinimo sulaukė ir paviešinti faktai apie tai, jog direktorė programų koordinatoriumi Radviliškio miesto kultūros centre dirbančiam tuomečiam rajono Tarybos nariui, konservatoriui Gabrieliui Verdingui dar duodavo ir papildomų vadinamųjų „chalturkių“, mat kultūros centras renginiams pravesti jį papildomai samdė ir kaip privatų asmenį, vykdantį individualią veiklą. Direktorė savo pavaldiniui buvo gana dosni ir už vieną naktį pravestą Naujametinę diskoteką prie Radviliškio miesto eglės sumokėjo net 1000 eurų. Tuomet „Radviliškio naujienoms“ direktorė I. Ginkevičienė teisinasi, esą savo pavaldinį privačiai dirbti vieną naktį už 1000 eurų samdė dėl to, kad jis... tą naktį pailsėtų nuo darbų.
Į šiltą vietą – dar penkeriems metams
Tarp rajono politikų yra manančių, kad kultūros centro direktorė turbūt galėjo jaustis nebaudžiama ir amžina vadove, nes sugebėjo užsitarnauti ilgus metus rajoną valdžiusių konservatorių partijos atstovų palankumą. Gal tai tik gražus sutapimas, kad I. Ginkevičienės vadovaujamoje įstaigoje darbuojasi ne vienas konservatorius, o ir ji pati socialiniuose tinkluose neslepia savo prielankumo vienai iš konservatorių lyderių Jolantai Margaitienei, kuriai skiria savo padėkas ir širdutes.
Skaitytojams priminsime, kad po šių metų pavasarį vykusių savivaldos rinkimų pirmojo turo, kuris dešimtmečius rajoną valdantiems konservatoriams susiklostė gana nesėkmingai, senoji rajono valdžia prieš pasitraukdama suskubo į šiltas vietas dar vienai kadencijai be konkursų sukišti sau lojalius vadovus. Viena iš tokių vadovų buvo I. Ginkevičienė, kuri kovo 7 dieną buvo paskirta į Radviliškio miesto kultūros centro direktorės pareigas dar vienai penkerių metų kadencijai iki 2028 metų rugpjūčio 1 dienos be jokio konkurso.
Įdarbinti dar penkeriems metams kultūros centro direktorę I. Ginkevičienę buvo taip skubama, jog net nesulaukta, kol prie pabaigos priartės jos dabartinė kadencija. Be to, net nesulaukta, kol įsigalios įstatymas, leidžiantis pratęsti kultūros įstaigos vadovo kadencijas be konkursų, dėl ko teko atšaukti potvarkį, kuriuo buvo pratęsta direktorės kadencija, o paskui jį priimti iš naujo, kai minėtas įstatymas jau įsigaliojo.
