„Mes darom tokius unikalius dalykus, kurių niekas pasaulyje nėra darę, – Delfi laidai „Ar galiu užeiti?“ pasakojo L. Baužys, rodydamas į už lango matomus du atominės elektrinės reaktorių blokus, kurie tuo metu buvo galingiausi tuo metu pasaulyje veikę reaktoriai. – Bet niekas jų nėra ardęs ir nežino, kaip tai yra daroma.“
L. Baužys įvardijo, kad šiuo metu, vykdant atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo darbus, vykdoma apie trisdešimt projektų. Jų vertė per artimiausius ketverius metus viršys pusę milijardo eurų.
Spinduliuotę skleidžiančios atliekos, rūšiuojamos ir saugomos Ignalinos AE, skirstomos į kelis lygius. Pavojingiausios – panaudotas ir nepanaudotas branduolinis kuras. „Čia yra ir panaudotas branduolinis kuras, ir dalis, beje, buvo ir nepanaudoto, – aprodydamas pavojingiausių atliekų saugyklą pasakojo L. Baužys. – Tas panaudotas kuras yra ženkliai ženkliai labiau spinduliuojantis negu nepanaudotas. Ir iki tol, kol nebus pastatytas giluminis atliekynas, kurio statybos prasidės 2060 metais ar vėliau, tai šiuose konteineriuose panaudotas branduolinis kuras bus saugomas.“
Radioaktyvių atliekų saugyklas aprodęs L. Baužys tvirtino: „Tai, sakyčiau, saugiausia vieta Lietuvoje. Nuo bet kokio išorinio poveikio. Net lėktuvui nukritus ant šitos saugyklos neturi būt jokio poveikio aplinkai ir žmonėms.“
Čia kasdien dirba darbuotojai, kurie su savimi turi dozimetrus. Šie aparatai matuoja ne tik momentinę spinduliuotę, bet ir kiek prisikaupia per dieną, savaitę, mėnesį ar metus. Tai griežtai kontroliuojama. Teigdamas, kad čia dirbti visiškai saugu, L. Baužys pridūrė, kad ir kai kurie gydymo įstaigų įrenginiai ar skrydis lėktuvu gali skleisti spinduliuotę. „Čia yra labai labai saugu, bet svarbiausia – nuolatinis matavimas“, – teigė Ignalinos AE generalinis direktorius.
Tiesa, prieš įeinant į šias patalpas, reikėjo apsirengti specialius drabužius, o išeinant – ne tik plautis rankas, persirengti, bet ir pasitikrinti specialiais aparatais.
Tokių konteinerių, kuriuose – pavojingiausios branduolinės atliekos – ne viena dešimtis. Kiekvienas uždengtas dangčiu, ant kurio uždėtos plombos. „Jei patys nuspręstume be leidimo atidaryti bent vieną iš konteinerių, Tarptautinė energetikos agentūra gautų signalą apie tai“, – kalbėjo L. Baužys. Beje, konteinerio sienos siekia apie pusę metro.
Patalpoje, kurioje saugomos šios pavojingos atliekos, išties šilta. Ignalinos AE generalinio direktoriaus teigimu, matyt, branduolinės atliekos „toliau daro savo darbą“. Temperatūra šioje patalpoje nuolat stebima.
Paliekant patalpą buvo patikrinta ir aparatūra, su kuria buvo filmuojama laida. O jei spinduliuotę matuojantis aparatas būtų ką nors užfiksavęs? „Aš nežinau, ar galima skiedikliais kokiais, skiediniu kokiu dezinfekuojančiu nepilsi, gi optika“, – svarstė Delfi fotografo aparatūrą tikrinęs Radiacinės saugos skyriaus dozimetrininkas Marekas Patiejūnas ir pridūrė, kad jei jo matuoklis būtų ką nors užfiksavęs, būtų sprendžiama, ką toliau daryti su įrenginiais.
Tai – tik dalis to, ką Delfi žurnalistai užfiksavo Ignalinos AE. Dar daugiau įspūdžių – laidoje „Ar galiu užeiti?“
Nuotraukų galerijoje – laidos filmavimo akimirkos:
