aA
Lietuvos radiacinės saugos specialistai akylai seka situaciją Černobylio zonoje. Pagal paskutinius ukrainiečių pateiktus duomenis, nulijus lietui, ten kilęs gaisras lokalizuotas. Lietuvos gyventojai neturėtų nerimauti – mūsų šalyje radiacinis fonas nebuvo padidėjęs, taip pat veikia sistema, kuri užtikrina, kad į rinką nepatektų radioaktyviomis medžiagomis užteršti produktai.
Černobylio zonos administracijos ir Scanpix nuotr.
Černobylio zonos administracijos ir Scanpix nuotr.
© DELFI montažas

Laikinoji Radiacinės saugos centro (RSC) vadovė Ramunė Stasiūnaitienė „Delfi“ teigė, kad centro specialistai nuo pat pradžių stebi situaciją Ukrainoje – ypač dėl gaisrų Černobylio atominės elektrinės zonoje.

„Suprantame, kad Lietuvos gyventojams tai yra ypatingai aktualu, ir jie jautriai reaguoja į bet kokį jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimą. Net ir šventinėmis dienomis mes pastoviai palaikėme ryšį su Ukrainos radiacinės ir branduolinės saugos reguliuojančios institucijos atsakingais darbuotojais, ir gaudavome naujausią informaciją apie situaciją toje zonoje“, – pasakojo R. Stasiūnaitienė.

Lietuvoje radiacinis fonas nebuvo padidėjęs

Pasak centro vadovės, radiacinis fonas Lietuvoje nebuvo padidėjęs.

„Lietuvos gyventojams nebuvo priežasties nuogąstauti dėl radiacijos. Pagal šiandien (antradienį – „Delfi“) ryte gautus naujausius duomenis, nuo vakar vėlaus vakaro toje zonoje pradėjo lyti, ir atviri gaisro liepsnos židiniai yra užgesinti. Gaisras yra lokalizuojamas. Bet kuriuo atveju, net, jei būtų pats blogiausias scenarijus, dar nebūtų pavykę suvaldyti gaisro, pagal artimiausių dienų prognozes, vėjo kryptis būtų ne į Lietuvos pusę“, – sakė R. Stasiūnaitienė.

Pasak specialistės, hipotetiniu atveju – jei gaisro metu vėjas būtų pūtęs į Lietuvos pusę, jis būtų galėjęs atpūsti taršos į mūsų šalį.

„Bet tikrai – ne tokiais kiekiais, ir apšvitos dozės nebūtų tokios, kad žmonėms reikėtų taikyti ypatingos saugos priemones“, – sakė R. Stasiūnaitienė.

Nereikėtų nerimauti dėl nesaugių importuotų maisto produktų

Specialistės teigimu, Lietuvos žmonėms nereikėtų nerimauti, kad iš Ukrainos į Lietuvą gali būti įvežtų nesaugių maisto produktų.

„Lietuvos žmonėms tikrai dėl to nereikėtų nerimauti, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastoviai vykdo maisto produktų taršos radionuklidais kontrolę. Visi tokie atvejai būtų identifikuoti, ir radioaktyviomis medžiagomis užterštas maistas Lietuvoje į rinką tikrai nepatektų“, – patikino R. Stasiūnaitienė.

Galima priežastis – žolės deginimas

Specialistė atkreipė dėmesį, kad toje zonoje beveik kasmet kyla gaisrai.

„Iš viešai paskelbtų informacijos šaltinių turime informacijos, kad lyg ir žmogus padegė. Šita versija yra tikėtina. Nepaisant COVID-19 ir visų institucijų perspėjimo, žmonės vis tiek degina žolę“, – sakė R. Stasiūnaitienė.

Laikinoji centro vadovė nemano, kad šis gaisras galėjo būti teroristinis aktas. Ji taip pat neigė sąmokslo teorijas, kad Ukraina galėjo slėpti informaciją apie padėtį dėl gaisro.

„Norime atkreipti dėmesį, kad Ukraina yra Tarptautinės atominės energetikos agentūros valstybė narė, todėl nerizikuos savo reputacija, ir neslėps visos oficialios ir teisingos informacijos, apie gaisrą ir radiacinį foną šalyje.

Ji taip pat nuolat teikia duomenis Europos Komisijai. Jei kiltų abejonių, tarptautinė bendruomenė iš karto pakeltų triukšmą“, – sakė R. Stasiūnaitienė.

Gaisras kilo miškingoje zonoje aplink buvusią elektrinę

Kaip yra rašiusi naujienų agentūra BNS, miško gaisras Černobylio zonoje kilo daugiau nei prieš savaitę ir genamas stipraus vėjo sparčiai plito toliau, vienu metu buvo apėmęs net 35 ha plotą.

Kaip įtariama, vienam vyrui padegus sausą žolę, gaisras kilo miškingoje zonoje aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių, sukėlusį didžiausią branduolinę nelaimę pasaulyje.

Maždaug 100 km į šiaurę nuo Kijevo esanti Černobylio atominė elektrinė užteršė didelę Europos dalį, kai 1986-ųjų balandį sprogo jos 4-asis reaktorius. Labiausiai buvo paveiktas rajonas aplink elektrinę. Žmonėms neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink ją.

Trys kiti elektrinės reaktoriai elektrą gamino iki 2000-ųjų, kai ji galiausiai buvo uždaryta. 2016-aisiais virš 4-ojo reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis apsauginis gaubtas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.4762

Top naujienos

Šapoka – apie galimą antrą koronaviruso bangą: pilnai Lietuvos ekonomikos neuždarysime (52)

Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi...

Maskvos politikai nerimsta: parašė laišką Pranckiečiui (213)

Rusijos Federacijos politikai nesibodi kištis į ketvirtą nepriklausomos valstybės atkūrimo...

Ministras: socialinės išmokos ir vaikams, ir pensininkams turėtų išlikti arba net didėti

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad kitais metais socialinės...

Kauno logistikos įmonėje – trys koronaviruso infekcijos: darbuotojai atvyko iš Uzbekijos simptomų turi ir kiti darbuotojai (55)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Ragina ruoštis blogiausiam: COVID-19 smogė JAV valstijoms, jos manė virusą jau įveikusios (104)

Pirmosios šį pavasarį koronavirusą iškentusios valstijos tikėjosi, kad blogiausia jau praeityje.

Laukia sunkios derybos dėl ES pinigų: Lietuva ruošia argumentus, kodėl turi gauti daugiau (33)

Europos Vadovų Tarybos praėjusią savaitę pristatytas naujas pasiūlymas dėl daugiametės...

„Žalgiris“ pučia raumenis po krepšiu – į Kauną keliasi Europos čempionas (83)

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai artėjantį sezoną komandoje išvys dar vieną naujoką. Lietuvos...

Politologai įvertino LVŽS sąrašą: pagrindinis principas akivaizdus (13)

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( VU TSPMI ) politologai...

Smarkiai nukentėję nuo koronaviruso italai visam pasauliui turi paprastą patarimą (91)

Ilgalaikis COVID-19 poveikis net persirgus lengva ligos forma gali būti gerokai rimtesnis, nei iš...

Byrant šeimoms šou versle, neeilinė Natalijos Bunkės patirtis: vestuves tai švenčia, o skyrybos – jau ne šventė? (53)

Skyryboms tampant vis dažnesniu reiškiniu šalyje, Vyriausybė nutarė pasekti kitų šalių...

|Maža didelių žinių kaina