Laikinoji Radiacinės saugos centro (RSC) vadovė Ramunė Stasiūnaitienė „Delfi“ teigė, kad centro specialistai nuo pat pradžių stebi situaciją Ukrainoje – ypač dėl gaisrų Černobylio atominės elektrinės zonoje.
„Suprantame, kad Lietuvos gyventojams tai yra ypatingai aktualu, ir jie jautriai reaguoja į bet kokį jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimą. Net ir šventinėmis dienomis mes pastoviai palaikėme ryšį su Ukrainos radiacinės ir branduolinės saugos reguliuojančios institucijos atsakingais darbuotojais, ir gaudavome naujausią informaciją apie situaciją toje zonoje“, – pasakojo R. Stasiūnaitienė.
Lietuvoje radiacinis fonas nebuvo padidėjęs
Pasak centro vadovės, radiacinis fonas Lietuvoje nebuvo padidėjęs.
„Lietuvos gyventojams nebuvo priežasties nuogąstauti dėl radiacijos. Pagal šiandien (antradienį – „Delfi“) ryte gautus naujausius duomenis, nuo vakar vėlaus vakaro toje zonoje pradėjo lyti, ir atviri gaisro liepsnos židiniai yra užgesinti. Gaisras yra lokalizuojamas. Bet kuriuo atveju, net, jei būtų pats blogiausias scenarijus, dar nebūtų pavykę suvaldyti gaisro, pagal artimiausių dienų prognozes, vėjo kryptis būtų ne į Lietuvos pusę“, – sakė R. Stasiūnaitienė.
Pasak specialistės, hipotetiniu atveju – jei gaisro metu vėjas būtų pūtęs į Lietuvos pusę, jis būtų galėjęs atpūsti taršos į mūsų šalį.
„Bet tikrai – ne tokiais kiekiais, ir apšvitos dozės nebūtų tokios, kad žmonėms reikėtų taikyti ypatingos saugos priemones“, – sakė R. Stasiūnaitienė.
Nereikėtų nerimauti dėl nesaugių importuotų maisto produktų
Specialistės teigimu, Lietuvos žmonėms nereikėtų nerimauti, kad iš Ukrainos į Lietuvą gali būti įvežtų nesaugių maisto produktų.
„Lietuvos žmonėms tikrai dėl to nereikėtų nerimauti, nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastoviai vykdo maisto produktų taršos radionuklidais kontrolę. Visi tokie atvejai būtų identifikuoti, ir radioaktyviomis medžiagomis užterštas maistas Lietuvoje į rinką tikrai nepatektų“, – patikino R. Stasiūnaitienė.
Galima priežastis – žolės deginimas
Specialistė atkreipė dėmesį, kad toje zonoje beveik kasmet kyla gaisrai.
„Iš viešai paskelbtų informacijos šaltinių turime informacijos, kad lyg ir žmogus padegė. Šita versija yra tikėtina. Nepaisant COVID-19 ir visų institucijų perspėjimo, žmonės vis tiek degina žolę“, – sakė R. Stasiūnaitienė.
Laikinoji centro vadovė nemano, kad šis gaisras galėjo būti teroristinis aktas. Ji taip pat neigė sąmokslo teorijas, kad Ukraina galėjo slėpti informaciją apie padėtį dėl gaisro.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Ukraina yra Tarptautinės atominės energetikos agentūros valstybė narė, todėl nerizikuos savo reputacija, ir neslėps visos oficialios ir teisingos informacijos, apie gaisrą ir radiacinį foną šalyje.
Ji taip pat nuolat teikia duomenis Europos Komisijai. Jei kiltų abejonių, tarptautinė bendruomenė iš karto pakeltų triukšmą“, – sakė R. Stasiūnaitienė.
Gaisras kilo miškingoje zonoje aplink buvusią elektrinę
Kaip yra rašiusi naujienų agentūra BNS, miško gaisras Černobylio zonoje kilo daugiau nei prieš savaitę ir genamas stipraus vėjo sparčiai plito toliau, vienu metu buvo apėmęs net 35 ha plotą.
Kaip įtariama, vienam vyrui padegus sausą žolę, gaisras kilo miškingoje zonoje aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių, sukėlusį didžiausią branduolinę nelaimę pasaulyje.
Maždaug 100 km į šiaurę nuo Kijevo esanti Černobylio atominė elektrinė užteršė didelę Europos dalį, kai 1986-ųjų balandį sprogo jos 4-asis reaktorius. Labiausiai buvo paveiktas rajonas aplink elektrinę. Žmonėms neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink ją.
Trys kiti elektrinės reaktoriai elektrą gamino iki 2000-ųjų, kai ji galiausiai buvo uždaryta. 2016-aisiais virš 4-ojo reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis apsauginis gaubtas.