Pirmadienį DELFI konferencijoje R. Vanagaitė taip pat papasakojo, kaip kūrė Artūro Zuoko bei Rolando Pakso įvaizdžius bei prognozavo, kas gali laimėti artėjančius prezidento rinkimus.

Knygos pavadinimas „Višta strimelės galva“ gimė neatsitiktinai. Būtent tai R. Vanagaitė apie save perskaitė DELFI komentaruose. Todėl autorė sako, kad tai yra knyga tiems, kurie jos nemėgsta.

R. Vanagaitei gyvenime daug teko dirbti su garsiais politikais: jiems kurti viešųjų ryšių strategijas, konsultuoti įvaizdžio klausimais. Buvusį Vilniaus merą A. Zuoką R. Vanagaitė knygoje įvardijo kaip talentingiausią politiką Lietuvoje.

Pastarąjį R. Vanagaitė pažįsta jau ketvirtį amžiaus. A. Zuokas buvo rinkimų štabo vadovas Rolandui Paksui vedant liberalus į Seimą, jis į Lietuvą atvedė V. Adamkų, vadovavo V. Adamkaus rinkimų kampanijai po R. Pakso apkaltos. Taip pat R. Vanagaitė su A. Zuoku dirbo savivaldos rinkimuose.

„Įvaizdžio nesuformuosi, jeigu jo nėra. Viešųjų ryšių specialistas gali tik sustiprinti esamą stereotipą, esamą įvaizdį, bet jis negali visko pervesti, jei ateina politikas ir prašo padaryti, kad būtų gražus, doras, sąžiningas, jaunas – jei toks nėra, nieko nepadarysi. Su A. Zuoku nieko nereikėjo daryti – jis toks buvo“, – kalbėjo R. Vanagaitė.

Ji prisiminė, kaip A. Zuokui padėjo antrą kartą tapti sostinės meru: „Rinkimams sukūrėme miegančios gražuolės mitą – Vilnius yra mieganti gražuolė, grįš princas, ją pabučiuos, ir gražuolė vėl suklestės. Rinkimai yra mitas. Bet gražuolė nesuklestėjo ir daugiau Zuokui aš rinkimų nedarysiu“.

V. Adamkus senolei norėjo padėti, o šią ištiko širdies smūgis

R. Vanagaitė organizavo V. Adamkaus rinkimus šiam siekiant antros kadencijos. Tuomet V. Adamkus antrajame ture įveikė Kazimierą Prunskienę. „Niekada Adamkaus neidealizavau, tačiau manau, kad jis buvo žymiai geresnis ir puikesnis pasirinkimas Lietuvai už K. Prunskienę. Aš dirbau kaip už tėvynę“, – sakė viešųjų ryšių specialistė.

Jos vertinimu, V. Adamkus – sąžiningas, vakarietiškas žmogus, tačiau tai nebuvo Lietuvą į priekį vedantis lyderis. Tiesiog iš dviejų blogybių – Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės – jai teko rinktis žymiai mažesnę.

R. Vanagaitė prisiminė keletą rinkimų kampanijos kuriozų. Pavyzdžiui, V. Adamkaus padėjėja Božena Bagonaitienė esą reikalaudavusi, kad V. Adamkaus vizitų į regionus metu nebūtų uodų. Viešųjų ryšių specialistams tekdavo pasirūpinti žvakėmis nuo uodų ir jomis apstatyti šalies vadovą.


Kitą kartą V. Adamkus važiavo padėti močiutei, kurios anūkas žuvo užsienyje: senolė neturėjo pinigų kūnui pargabenti į Lietuvą. Sužinojusią, kad ją aplankys prezidentas, močiutę ištiko širdies smūgis. Tad teko stabdyti bei užlaikyti prezidento kortežą ir jį sekusius žurnalistus. Laimė, greitosios medikai atgaivino močiutę ir ši sutiko prezidentą, kuris ją parėmė finansiškai.

O kur dar plytų gamykla nedarbu garsėjančiame Didžiasalyje – prezidentas atvyko su žinia apie danų investuotojus, planuojančius čia statyti plytų fabriką. Žmonės pažadu liko patenkinti ir už V Adamkų balsavo. Deja, niekas nepaėmė investuotojų telefono, o ir žadėto plytų fabriko nėra iki šiol.

„Mes padarėme V. Adamkui vilties žiedą – jis važiavo per 12 Lietuvos miestų, kur didžiausias nedarbas, daugiausia savižudybių, didžiausia koncentracija sergančių AIDS“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistė, prisiminusi, kad V. Adamkus į tokias avantiūras leisdavosi nenoriai. „Man atrodo, jis manęs nemėgo. (...) Kaip jis gali mėgti, jei tąsau, kur jis nenori važiuoti“, – prisiminė 1998 m. prezidento inauguraciją organizavusi R. Vanagaitė. Tačiau, sako ji, rinkimų strategija ir neturi patikti kandidatui – turi daryti įspūdį rinkėjams.

Tačiau vėliau situacija pasikeitė: padėjusi V. Adamkui laimėti rinkimus, R. Vanagaitė protestavo prieš V. Adamkaus pritarimą Leo.lt projektui ir su sūnumi ant Prezidentūros laiptų atnešė sukruvintus baltus marškinius.

Rašytoja sako su politikais dirbusi tol, kol jais tikėjo, o nustodavusi, kada tikėjimą prarasdavo.

Parašė R. Paksui šlovę pelniusią kalbą

R. Vanagaitė patarinėjo ir R. Paksui. 1999 m., kada tuometis premjeras R. Paksas atsisakė pasirašyti sutartį su amerikiečių kompanija „Williams“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo, jam kalbą parašė R. Vanagaitė. Minėtoje kalboje R. Paksas pareiškė negalintis parduoti Lietuvos ir anūkų. „Parašiau su dideliu tikėjimu, kad premjeras atsistatydina todėl, kad nenori parduoti Lietuvos, jį anūkai prakeiktų, nes turėtume karta po kartos Amerikos kampanijai mokėti didelius pinigus“, – prisimena viešųjų ryšių specialistė.

Atsistatydinus R. Pakso reitingai šoko į aukštumas. Būtent tada, sako R. Vanagaitė, R. Pakso būti jų lyderiu ir vesti į Seimą paprašė „5 proc. neperžengianti alaus gėrėjų partija su Gentvilu, Steponavičium, Masiuliu“.

R. Paksas liberalus sėkmingai atvedė į Seimą. Tuomet, mena ji, visi vienmandantininkai norėjo fotografuotis su R. Paksu, o štai Raimundas Šukys po to tapo R. Pakso apkaltos komisijos pirmininku. R. Vanagaitė sako tada supratusi, koks šlykštus dalykas yra politika.

Labiausiai R. Vanagaitė džiaugiasi, kad patarinėjant R. Paksui pavykę atšaukti „Andrikienės laiką“, pagal kurį buvo sulygintas Lietuvos ir Briuselio laikas ir Lietuva prarado kelias valandas šviesos. „Jo laikas išsisėmė“, – apie R. Paksą sako R. Vanagaitė, pastebinti, kad jį išdavė tie, kurie anksčiau šiam lankstėsi.

V. Uspaskichui trūko manierų

Knygoje minimas ir V. Uspaskichas. „Jis buvo ir yra protingas, jis žmogus, kuris tikrai laikosi žodžio. Gal aš kažko nežinau, net mano akivaizdoje neįvyko nieko, kas pakirstų pagarbą jam“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, pripažįsta ji, V. Uspaskichas neturi jokių manierų – su tavimi kalbėdamas gali kasytis pilvą. Kartą R. Vanagaitei viešint pas V. Uspaskichą Kėdainiuose, paskambino jos tuometis vyras Vladas Bagdonas. „V. Uspaskichas nuo stalo paėmė ragelį ir sako: „ne Rūta čia, Rūta duše“. Jis pilnas tokių beprotiškų idėjų, jis susiėmęs pilvą kvatojosi“, – iki šiol prisimena pašnekovė.

Jos manymu, Lietuvos politikai širdyje V. Uspaskichą niekina, vadina agurku ir suvirintoju, tačiau įvaizdžio šiam greičiausiai pavydi. Beje, R. Vanagaitė Maskvoje matė palūžusį V. Uspaskichą. Jį, nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantį Maskvoje, tuomet buvo apėmęs nervinis tikas.

„Rinkėjai atpažįsta palūžusį žmogų. Paprastai už praeitį nebalsuojama, balsuojama už ateitį. Tas, kuris palūžęs, rinkimų nelaimės. Rinkimai yra labai paprastas dalykas: tu atpažįsti pagrindinį visuomenėje esantį blogį ir stoji į gėrio pusę. Jeigu dabar pagrindinis blogis visuomenėje korupcija ir skurdas, kuris atsiras, kuris pasakys esantis prie skurdą ir korupciją ir kuriuo žmonės patikės? Politikas, kuris išdrįstų apsivilkti sermėgą, eitų per vargo Lietuvą ir spaustų rankas sergantiems AIDS, skurdžiams ir pensininkams, be jokių problemų laimėtų rinkimus“, – įsitikinusi R. Vanagaitė,

Tačiau, sako ji, retas tą gali išdrįsti, mat dauguma nori būti gražūs plakatuose ir fotografuoti šalia šokančių vaikučių.

S. Skvernelis netempia, G. Nausėda gyvena stikliniame name

Kas bus kitas Lietuvos prezidentas? Asmeniškai R. Vanagaitė norėtų, kad rinkimus laimėtų jaunoji karta.

Premjero Sauliaus Skvernelio R.Vanagaitė prezidentu nemato: „Negali įšokti iš septintos klasės į universiteto paskutinį kursą. Jis neturi patirties politikoje, tarptautiniuose vandenyse“.

Jos pasirinkimas būtų kancleriu R. Pakso Vyriausybėje dirbęs verslininkas Robertas Dargis. Nors tai konstruktyvus žmogus, kuris „susitartų su pačiu velniu“, R. Vanagaitės vertinimu, jis per sudėtingai kalba, per turtingas. Jam pirmiausia reikėtų dvejus metus po Lietuvą vaikščioti su sermėga.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pritrauktų brazauskinį rinkėją. Tačiau Lietuvai, mano R. Vanagaitė, tai būtų žingsnis atgal į A. Brazausko laikus.

Pašnekovė netiki ekonomisto Gitano Nausėdos sėkme: „Tai žmogus, kuris Pavilnio regioniniame parke turi nusipirkęs mažą trobelytę, o aplink ją pastatęs milžinišką stiklinį namą“. R. Vanagaitės vertinimu, G. Nausėda gyvena stikliniame name, nejaučia tikros Lietuvos, jam nepadėtų ir sermėga. „Lieka Andrius Tapinas, jam ir sermėgos nereikėtų, Lietuva balsuotų už jaunystę“, – mano pašnekovė.

Gal sėkmė šypsotųsi „nesisteminiams“ kandidatams Aušrai Maldeikienei ir Nagliui Puteikiui? R. Vanagaitės vertinimu, protestų balsų nėra daug. Be to, ji klausia, kokią viziją turi griaunantys žmonės.

Pašnekovės vertinimu, prezidente antrą kartą galėtų būti išrinkta ir moteris. Tačiau, svarsto ji, konservatorė Ingrida Šimonytė labai protinga ir galbūt į šį postą neis.