Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ragina kuo skubiau užkirsti kelią kalno deformacijoms. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tai valstybinės reikšmės klausimas.
"Kalną, be abejonės, gelbėti reikia. Reikia labai rimtai įvertinti situaciją, kad specialistai, inžinieriai pasakytų, kokių priemonių reikia imtis, tuomet bus galima įvertinti, kiek tai kainuos. Tai yra valstybinės svarbos klausimas, Finansų ministerija nenusišalins nuo šio klausimo sprendimo", - ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams sakė R. Šadžius.
LGT direktorius Jonas Satkūnas yra sakęs, kad, jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų.
„Šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais - net neįmanoma", -teigė J. Satkūnas.
Jo teigimu, išeitis viena - Gedimino kalno inžinerinėms geologinėms ir geotechninėms problemoms spręsti pirmiausia būtina atlikti geologinius ir geofizinius tyrimus. Šio kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais nuošliaužos, plyšiai, įgriuvos ir įslūgos atsiranda nuolatos, todėl jo būklei stebėti reikia įrengti automatizuotą elektroninę sistemą. Ji leistų matuoti, registruoti, analizuoti įvairius geologinius pokyčius ir reaguoti, jeigu šie yra pavojingi. Avarinei situacijai išvengti objekto valdytojas turėtų atsižvelgti į gautą informaciją ir imtis veiksmų.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų anksčiau būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, tai Gedimino kalno nuošliauža 1396 m. Pastaroji, nuslinkusi nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena. Gedimino pilies kalno šiaurinės pusės grunto nuošliauža - opiausia, bet ne vienintelė šio kalno ir jo prieigų geotechninė problema.