"Teisinė bazė leidžia tai padaryti. VRK gali, privalo ir turi registruoti mano kandidatūrą 2014 m. prezidento rinkimuose", - į VRK penktadienio rytą atvykęs sakė politikas, kurį atlydėjo gausus būrys partijos kolegų.
Vėliau R. Paksas sakė neabejojąs, kad VRK jį turėtų registruoti kandidatu į prezidentu, priešingu atveju - Lietuva turėtų išstoti iš Europos Sąjungos (ES).
"VRK turi teisę ir prievolę ir privalo įregistruoti mane kandidatu į Respublikos Prezidento rinkimus, nebent Lietuva sugalvotų išstoti iš ES", - žurnalistams sakė jis.
Politikas priminė Konstitucinio Teismo (KT) sausio 24 d. sprendimą, kuriuo "praktiškai įgyvendino Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, po kurio nebeliko jokių teisinių problemų jam dalyvauti tiek Seimo, tiek prezidento rinkimuose". Pasak R. Pakso, VRK belieka tik įgyvendinti KT sprendimą ir taip visiems Lietuvos piliečiams leisti laisvai išreikšti savo valią rinkimuose.
Paprašytas tai patikslinti, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas teigė, kad KT kalbėjo apie 125 straipsnį, kuriame buvo išaiškintas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės santykis.
"Juodu ant balto konstatavo faktą, kad Lietuva yra saistoma ES įpareigojimų ir ES teisės, ir ta pati doktrina galioja būtent ir mano atveju", - buvo įsitikinęs europarlamentaras, siekiantis šalies vadovo posto.
"Kaip man teisininkai - protingi, išsilavinę - pasakė, taip aš ir laikau", - klausiamas, kodėl Europos Žmogaus Teisių Teismą laiko ES teisinės sistemos dalimi, sakė R. Paksas.
R. Paksas nesileido į kalbas, ką darys, jei nebus registruotas kandidatu.
"Nėra tokių galimybių, nebent, sakau, Lietuva norėtų išstoti iš ES. Aš manau, kad Lietuva nenori išstoti iš ES, manau, kad yra dar daug ką daryti ES - ją reikėtų keisti, transformuoti. Bet kol kas aš tokių norų nemačiau. Kitokių galimybių manęs neregistruoti nėra", - kartojo jis ir pridūrė savęs nepriskiriantis politikų kategorijai, kurie svarsto, "kas būtų, jeigu būtų".
"Sulauksime šeštadienio, 12 val., ir pamatysime. Aš siekiu prezidento posto. Anksčiau ar vėliau aš jį pasieksiu", - sakė politikas.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas penktadienį negalėjo atsakyti, ar registruos R. Paksą kandidatu - tai esą paaiškės šeštadienį, tačiau vertindamas R. Pakso išsakytus argumentus patikino, kad komisija su jais pradeda susipažinti.
"Klausimas ne toks paprastas. KT sprendimas nėra priimtas, o jis turėjo būti priimtas, ir klausimas yra kaip dabar toliau spręsti klausimus dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose", - teigė jis.
Z. Vaigausko teigimu, Lietuvoje nėra padaryti namų darbai, kurie privalėjo būti padaryti, t.y. priimta Konstitucijos pataisa, dėl ko įvairioms institucijoms ir rinkėjams kyla galvosūkis, kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje. Pasak VRK vadovo, dar nėra buvę, kad VRK priimdama sprendimą vadovautųsi ne Lietuvos įstatymais, o tarptautiniais teismais, tačiau, pavyzdžiui, Ukrainoje toks atvejis buvęs.
"Visus tuos esančius ginčus sprendžia teisinės institucijos. Paprastai tokius dalykus sprendžia teismuose", - dėstė Z. Vaigauskas.
Kartą VRK jau buvo atsisakiusi R. Paksą registruoti pretendentu. Pasak Z. Vaigausko, situacija nuo to laiko pasikeitė - yra atsiradę KT sprendimų, palaikančių tuometį VRK sprendimą, Seime bandyta keisti Konstituciją.
"VRK yra registravusi vieną kartą R. Paksą kandidatu - po apkaltos. Tuomet buvo priimtas Seimo įstatymas, kad jisai negalėtų būti kandidatu. Tas įstatymas buvo apskųstas KT, bet mes nutraukėme kandidato registravimą. Kokie dabar bus sprendimai - laukime rytojaus", - kalbėjo VRK pirmininkas.
Partijos Tvarka ir teisingumas valdyba užsispyrė ir priėmė sprendimą į prezidentus vis tiek kelti R. Pakso kandidatūrą, esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.
Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę principą.