„Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis buvo nepriimtinas arba nepateisinamas“, - teigiama europarlamentaro pareiškime.
Jis trečiadienį transliuotas ir per televiziją.
R.Paksas pareiškimą išplatino Seimo balsavimo dėl Konstitucijos keitimo išvakarėse. Konstitucijos pataisa ir ją lydintis konstitucinis įstatymas leistų jam dalyvauti prezidento rinkimuose.
Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas Jurgis Razma buvo parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
"Priėmus šį įstatymą, Lietuvoje visa apimtimi ims veikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir kiekvienas pilietis atgaus teisę į laisvus rinkimus", - trečiadienį pareiškė R.Paksas.
Jis teigė esąs pasirengęs priimti bet kokį parlamento sprendimą.
"Dirbau ir ateityje dirbsiu Lietuvai – nesvarbu į kokias pareigas būčiau išrinktas ar paskirtas. Noriu nuoširdžiai padėkoti mane palaikantiems bendražygiams ir visiems padedantiems ištverti išbandymus bei neprarasti tikėjimo. (...) Esame laisva tauta, ir tik nuo mūsų valios bei apsisprendimo priklauso, kokią Lietuvą mes kuriame, kokią jos viziją įgyvendinsime", - sakė politikas.
Ketvirtadienį Seimas ketina paskutinį kartą balsuoti, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas yra skelbęs, jog kandidatuos juose, jei iki to laiko bus sudarytos teisinės galimybės.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.