Frakcijos posėdyje „valstiečiai“ dvi valandas diskutavo apie ateinančių metų biudžeto kryptis, trečiadienį premjero Sauliaus Skvernelio pristatytus pensijų, minimalios algos didinimo, Neapmokestinamų pajamų dydžio, vadinamųjų „vaiko pinigų“ klausimus.
Anksčiau iš frakcijos posėdžio išėjęs premjeras S. Skvernelis sakė, kad frakcijai buvo pristatyti klausimai, susiję su socialinio skurdo mažinimu, mokestiniai, investiciniai, "kasdieniniai aktualūs klausimai".
Paklaustas, ar valdantieji tikisi politinės paramos visam rengiamam biudžeto pasiūlymų paketui, premjeras sakė: "Matysime". "Taip, Vyriausybė darys viską, kad tie darbai, kurie numatyti, būtų įgyvenditi", - aiškino jis.
Pasak S. Skvernelio, valdantieji visada linkę derėtis pagal vieną principą: "Jeigu tu planuoji gerokai didesnes išlaidas, tai jos turi būti padengtos pajamomis".
Paklaustas, ar yra Vyriausybės siūlymų, kuriems nepritartų frakcijos nariai, S. Skvernelis sakė: "To būti negali".
Tą patį po frakcijos posėdžio pakartojo ir jos seniūnas, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
"Nesutapti pozicijos logiškai negali, nes tai ir yra mūsų programa, kurią mes pristatome Seime. Mes džiaugiamės, kad augančios ekonomikos galimybės pasireiškia dabar sprendimu padidinti bazinę pensiją. Tai labai svarbus sprendimas, kuris turės daug įtakos mūsų pensininkų gyvenimui", - aiškino jis.
Pasak jo, jeigu surenkamus pinigus pagal Fiskalinės drausmės reikalavimus būtų galima naudoti ir kitaip, galbūt būtų svarstomas ir ne tik pensijų didinimo klausimas.
Paklaustas, kiek nuo sausio 1 dienos galėtų didėti minimali alga. R. Karbauskis sakė, kad sprendimo dėl to dar nėra. "Reikia įvertinti ekonomikos augimo skaičius, jų tvarumą, tai žadama padaryti rugsėjo mėnesį. Kad toks noras yra ir Vyriausybės, ir Seimo, manau, koalicijos lygyje taip pat, tas yra tiesa", - aiškino jis.
R. Karbauskis tvirtino net neabejojantis, kad šiuo metu teikiami pasiūlymai Seime ras pritarimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, paklaustas, ar frakcija palaiko Vyriausybės siūlymus, sakė, kad bendras pritarimas visam siūlymų paketui yra. "Dėl kai kurių punktų esminiais, koncepciniais klausimais, pavyzdžiui, vaiko pinigų, PNPD, "Sodros" lubų yra diskusijų. Kaip visuomenė diskutuoja, taip ir frakcija diskutuoja. Frakcija dėl to turės apsispręsti - su esamais koalicijos parneriais ar kitomis partijomis", - teigė jis.
Siūlė netuštinti vienos kišenės, pildant kitą
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einančio LVŽS vicepirmininko Tomo Tomilino, rinkdamiesi į frakcijos posėdį „valstiečiai“ rengėsi diskutuoti apie numatytas pertvarkas ir galbūt koreguoti kai kuriuos sprendimus.
„Aš asmeniškai didžiausią dėmesį skirsiu papildomo šeimų apmokestinimo klausimams, tiek, kiek susiję su vaiko pinigais. Siūlysime neatsisakyti papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD) šeimoms. Mano požiūriu, mokestinė našta tikrai neturėtų didėti – mes taip žadėjome, tai principinė pozicija, ir vaiko pinigų atsiradimas iš principo demografinei padėčiai ir šeimos politikos įtakos didesnės neturės, jeigu atsisakysime mokestinių lengvatų“, – sakė jis.
T. Tomilino manymu, tokių lengvatų nereikėtų atsisakyti: vaiko pinigai turėtų atsirasti šalia dabar egzistuojančios šeimos mokesčių politikos. „Prie to pridėtume numatytus 30 eurų, tai yra universali išmoka, kitokia socialinė parama nei dabar, kuri priklauso nuo pajamų. Mano požiūriu, tai nepasiteisino, nes sistema nuolat generuoja įvairius piktnaudžiavimus, kaip pašalpų siekimas, pajamų nerodymas ir panašiai. Universali sistema, kuri labai aiškiai pasiteisino, pavyzdžiui, Lenkijoje, turėtų atsirasti jokiu būdu nemažinant dabartinių šeimos pajamų per mokesčius“, – tvirtino politikas.
Jis apgailestavo, kad šiuo metu neįmanoma kiekvienam vaikui skirti po 100 eurų, kaip kalbėta anksčiau, nes tai valstybės finansinių galimybių klausimas, tačiau principine prasme siūloma remtis dabartine situacija, o ne „vieną kišenę ištuštinti, o kitą papildyti“.
Paklaustas, ar tam pritars Vyriausybė, T. Tomilinas teigė: „Tai Vyriausybė nepritaria, bet mes esame kita valdžios šaka. Mes čia patys nuspręsime, kaip turėtų būti“.
Jis papildė, kad šiuo klausimu su premjeru kalbėjosi praėjusią savaitę. „Tikrai nemačiau labai didelio pasipriešinimo. Tikrai gerbsiu sprendimą, jeigu bus kitas, nes mes turime būti komanda, bet tikrai nemačiau didelio pasipriešinimo“, – aiškino T. Tomilinas.
Tuo metu po frakcijos posėdžio S. Skvernelis teigė, jog diskusijos nepritarti Vyriausybės sumanymams nebuvo. "Nėra siūlymo nepritarti vaiko pinigams. Yra atskirų frakcijos narių siūlymų dar geriau palikti, negu dabar siūloma. Aš žiūriu labai realiai - tai, kas pateikta, yra subalansuota su mūsų finansinėmis galimybėmis", - aiškino jis.
R. Karbauskis taip pat patvirtino, kad apie vaiko pinigus ir PNPD buvo disutuojama. "Paprasčiausiai pagrindinis noras yra, kad vaiko pinigai būtų pasiekiami visoms šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų lygio. Galiojantis variantas daro tai, kad didesnę naudą gauna tie, kurie uždirba daugiau. Siekiant socialinio teisingumo, siūloma kitaip tuos pinigus skirti. Jei galėsime skirti daugiau, mes juos skirsime", - teigė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis sakė, kad Vyriausybė yra apsisprendusi dėl vaiko pinigų, paliekant jau dabar esančias išmokas mažai pajamų gaunančioms ir daugiavaikėms šeimoms, bei papildomai mokant po 30 eurų visiems Lietuvos vaikams.
"Tai paliestų papildomai apie 400 tūkst. vaikų, kurie jų dabar negauna. O dėl PNPD esame numatę, kad jo atsisakytume ir taip užtikrintume, kad visi vaikai gautų panašias pajamas", - aiškino ministras.
Jis sakė, kad dėl šio klausimo diskusija frakcijoje lieka atvira. "Kol kas abi pozicijos yra suprantamos. Visi nori, kad pinigai pasiektų vaikus. Suprantame, kad pasiūlyti 30 eurų yra minimumas, kurį turime užtikrinti. O peržiūrint visą biudžetą sistemiškai, jeigu atsirastų resursų, gal net ta suma jau 2018 metais galėtų būti didesnė", - teigė L. Kukuraitis.
Abejonių kelia „Sodros“ lubos
Kaip DELFI sakė frakcijos narys Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, ketvirtadienį aptarti šių metų valstybės, savivaldybių bei Socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetų pajamų tendencijos bei perspektyvos, kitų metų tų pačių biudžetų preliminarūs rodikliai ir esminiai bruožai. Taip pat buvo detaliau pristatyta valstybės investicijų programa bei jos prioritetai, vadinamasis „pokyčių krepšelis“, diskutuota apie mokesčių sistemos pertvarką, išsakyta pozicija dėl tolesnio minimalios algos ir galimo neapmokestinamų pajamų didinimo.
„Vyriausybės numatytos kryptys dera su mūsų programinėmis nuostatomis. Yra diskusinių dalykų – pavyzdžiui, dėl „Sodros“ lubų. Bent jau aš asmeniškai kol kas negaliu pritarti jų atsiradimui, neišsprendus „Sodros“ skolos ir antrosios pakopos pensijų pertvarkos problemų, galbūt ir gyventojų mokesčių progresyvumo klausimų, nes tai susiję dalykai. Šie klausimai dar yra diskutuotini, bet apskritai mes su Vyriausybe kalbamės ir sutariame, kad judame ta pačia kryptimi, kuri yra ir programoje, ir Vyriausybės projektuose numatyta“, – aiškino jis.
Ragina įsiklausyti į partnerių siūlymus
Dėmesio, DELFI pašnekovų teigimu, skirta prieš pat frakcijos posėdį įvykusiam LVŽS deleguoto premjero S. Skvernelio susitikimui su opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Jame, kaip teigta, buvo kalbama apie bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti būtinas reformas ir atlikti valstybei svarbius darbus.
Po susitikimo G. Landsbergis teigė šiuo metu nematantis jokios galimybės jo vadovaujamiems konservatoriams jungtis prie valdančiųjų. S. Skvernelis po susitikimo sakė, kad šiuo metu yra veikianti koalicija su socialdemokratais, ir kalbėti apie naują koaliciją apskritai prasmės nėra.
Panašią poziciją prieš LVŽS frakcijos posėdį DELFI dėstė ir T. Tomilinas. Jo požiūriu, priėmus dalį dabartinių „valstiečių“ koalicijos partnerių socialdemokratų pasiūlymų nagrinėjimui ir darant kompromisus, dėl sutampančių programinių nuostatų tikrai gali išlikti ši valdančioji dauguma.
„Ne dėl asmeninių ambicijų, bet būtent dėl to, kad labai aiškiai sutampa programinės nuostatos. Tie reikalavimai (socialdemokratų teikiami siūlymai partneriams – DELFI) pinigine išraiška tikrai atrodo labai dideli, tačiau pradėjus gilintis ir ieškant kompromisų, viskas pasidaro daug paprasčiau, ir tokius dalykus galima išdėstyti tam tikrame laikotarpyje. Ir mūsų programoje, beje, jie yra numatyti“, – aiškino jis.
Pasak T. Tomilino, suprantama, kad partneriai kelia optimalius reikalavimus, bet tai esą daugiau derybų proceso situacija. „Derybos gali vykti iš skirtingų startinių pozicijų, bet aš matau erdvę pokalbiui ir kompromisui“, – sakė politikas.
Kaip žinia, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai šiuo metu sprendžia, ar reikia toliau dirbti valdančiojoje koalicijoje. Iki šiol pasisakiusių skyrių pozicija krypsta pasitraukimo link, tačiau galutinį sprendimą socialdemokratai žada pateikti po rugsėjo 20-ąją planuojamo partijos tarybos posėdžio. Nuosaikesni LSDP atstovai, pirmiausia Seimo nariai, siūlo su „valstiečiais“ derėtis dėl spartesnio socialdemokratų programinių nuostatų, pirmiausia socialinės apsaugos ir ekonomikos srityse, įgyvendinimo.