Pasak politiko, pastarąjį kartą P. Gražulio patarimą grįžti į LVŽS frakciją, iš kurios nepartinis B. Matelis pasitraukė metų pradžioje, įsisiūbavus Gretos Kildišienės skandalui, jis išgirdo maždaug prieš savaitę.
„Seimo posėdžių salėje atsistojau eiti, P. Gražulis irgi pakilo, sako: „Ką tu veiki toje Mišrioje grupėje? Grįžk į „valstiečių“ frakciją“. Klausiau ir galvojau: nei jis priklauso LVŽS frakcijai, nei ką, kam jam reikia taip kalbėti? Nors pastaruoju metu matau, kad P. Gražulis balsuoja už „valstiečių“ projektus, net iš savo vietos šūkauja, jeigu jo frakcijos (partijos „Tvarka ir teisingumas“) nariai balsuoja kitaip“, – dalijosi B. Matelis.
Jis DELFI pasakojo pamanęs, kad P. Gražulis tiesiog panoro išsakyti savo nuomonę. „Bet jis užtvėrė man kelią ir tęsė: „Tu gi pagalvok, grįši pas „valstiečius“, galėsi savo nuomonę išsakyti, į ją bus atsižvelgiama, būsi didelėje frakcijoje, būsi įtakingas, o dabar ką tu gauni Mišrioje grupėje?“ Sakau: žinai, Petrai, didžiausia bėda, kad man postų nereikia. Dabar gyvenu ramiai, psichologiškai gerai jaučiuosi, ir nematau tikslo grįžti“, – aiškino pirmąją kadenciją Seime dirbantis parlamentaras.
Į Seimą B. Matelis savarankiškai kandidatavo ir buvo išrinktas vienmandatėje Nevėžio apygardoje. Kaip nepartinis kandidatas jis buvo įrašytas ir į LVŽS kandidatų sąrašą. Po Seimo rinkimų jis tapo valdančiosios LVŽS frakcijos nariu, tačiau sausio pradžioje perėjo į Mišrią Seimo narių grupę, kuriai šiuo metu priklauso penki politikai.
Ragino grįžti, kaip sūnui palaidūnui
Netrukus parlamentaras patvirtino kalbėjęs su B. Mateliu. „Aš jam sakiau: pažiūrėk – pabėgai, ir kuo tapai? Nieku tapai. Sakiau: grįžk, kaip sūnus palaidūnas grįžo pas tėvą. Pasakiau jam taip šmaikščiai. Kas tu dabar esi – niekas. O anksčiau galėjai ir savo nuomonę išreikšti, ir gerų idėjų pasiūlyti, ir vertybių. Aš į jį kreipiausi kaip į žmogų, kuris pabėgo“, – sakė P. Gražulis.
Jis tikino ne agitavęs B. Matelį grįžti į LVŽS frakciją, bet pasakęs repliką. Pasiteiravus, kodėl jam, opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovui, rūpi valdančiosios LVŽS reikalai, P. Gražulis atkirto: „Man nerūpi. Taip, praėjau pro šalį ir pasakiau žmogui – kuo tu dabar tapai, kokią įtaką turi? Nieko neturi. Ir ką norėjai čia parodyti? Išdavei savo partiją, ir ką tuo laimėjai? Taip jam pasakiau“.
Prakalbo apie P. Gražulio galimus sprendimus
Politikas tikino pastaruoju metu vis dažniau pastebintis, esą P. Gražulis stengiasi palaikyti „valstiečius“. Tai B. Matelis siejo su kovo pabaigoje Seimo priimtu sprendimu netenkinti prokurorų prašymo leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn dėl piketo prie prokuroro Irmanto Mikelionio namų. Toks sprendimas buvo priimtas daugiausia valdančiosios LVŽS frakcijos atstovų balsais.
„Seime daug kas kalba apie tai, kad P. Gražulis rengiasi pereiti pas „valstiečius“, nes jam reikia saugesnės aplinkos prieš kitus rinkimus“, – savo nuomone dalijosi B. Matelis. Kaip žinia, prieš tai keturis kartus laimėjęs Seimo nario mandatą Gargždų vienmandatėje apygardoje, praėjusiais metais šis politikas pralaimėjo „valstiečių“ kandidatui Broniui Markauskui. Į parlamentą jis pateko pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.
Panašią nuomonę prieš kelias dienas išsakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Jo teigimu, pastaruoju metu P. Gražulis, ieškodamas galimybių toliau tęsti politinę karjerą, esą bandė pereiti ir pas socialdemokratus, ir pas „valstiečius“, tačiau nė vieni jo nepriėmė.
P. Gražulis į DELFI klausimą, ar pats nenorėtų prisijungti prie „valstiečių“, tiesiai neatsakė. „Jau manęs tokių dalykų neklausinėkite. Visažinio klauskite, R. Žemaitaičio. Aš jums sakau, kad į tokias nesąmones neatsakinėju apskritai. Kur viena boba ką pasakė, kur kas tarpusavyje vienas kitam repliką pasakė, užsiima tokiais gandais žiniasklaida. Būkit rimtesni, solidesni truputėlį“, – mokė parlamentaras.
Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius DELFI teigė negirdėjęs apie P. Gražulio žygius, palankius „valstiečiams“. Jis taip pat tikino neturįs informacijos, kad šis politikas būtų prašęsis į valdančiąją frakciją, o R. Žemaitaičio kalbėjimą vadino „laužtu iš piršto“.
Pasiteiravus, ar LVŽS yra suformulavusi specialias sąlygas parlamentarams, kurie norėtų prisijungti prie šios frakcijos, V. Sinkevičius sakė, kad pirmiausia deklaruojamas veiklos skaidrumas.
„Ne veltui ir prieš rinkimus kalbėjome apie nesijungimą su Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumu“. Nematėme galimybės su šių partijų frakcijomis bendradarbiauti, taip pat ir su Liberalų sąjūdžio frakcija“, – nurodė jis.
Jeigu pageidavimą prisidėti prie „valstiečių“ pareikštų atskiri minėtų frakcijų atstovai, V. Sinkevičiaus teigimu, tokios paraiškos būtų svarstomos frakcijos Strateginiame komitete. „Dabar nėra jokių prašymų“, – sakė frakcijos vicepirmininkas.
Kol kas LVŽS frakcija skaičiuoja praradimus, o ne norinčiuosius prie jos jungtis. Metų pradžioje po skandalo Seimo „valstiečius“ paliko G. Kildišienė, pasitraukė B. Matelis.
Prieš savaitę iš LVŽS frakcijos pas Liberalų sąjūdį perėjo nepartinė žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė.
Praėjusios savaitės pabaigoje „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad apie pasitraukimą iš LVŽS frakcijos svarsto dar trys ar keturi parlamentarai, tarp jų ir savarankiškai į Seimą kandidatavęs, vienmandatėje Sėlos rinkimų apygardoje mandatą laimėjęs Raimundas Martinėlis.
DELFI šaltinių teigimu, palikti „valstiečius“ svarsto ir daugiau vienmandatėse apygardose laimėjusių LVŽS nepriklausančių „valstiečių“ frakcijos narių. Šiuo metu LVŽS frakcija vienija 56 parlamentarus, neskaičiuojant Seimo pirmininko.