O štai dabar, švęsdamas 325 metų sukaktį, pasiekė naują Lietuvos rekordą – sudarė ilgiausią trumpėmis (puskelnėmis) apsimovusių žmonių eilę. Kas žino, gal pasaulyje dar niekas tokio rekordo nepasiekė, mat ir vietovės pavadinimas galbūt tėra vienintelis?

Kol kas akivaizdu – tai fiksavo fotoaparatai ir kameros – rekordas tikrai yra ir bus įrašytas į Lietuvos rekordų knygą! Su įvairiausio ilgio, spalvų ir modelių puskelnėmis praėjusį šeštadienį šio kaimo pagrindinėje gatvelėje išsirikiavo 363 Puskelnių gyventojai ir jų svečiai.

Visokių istorijų yra apie šio kaimo pavadinimo kilmę. Vieni teigia, kad neva čia gyvenę ponas bei jo vežikas mūvėjo ne ilgas, o tuo metu madoje buvusias pūstas puskelnes, tad kaimas ir gavo tokį pavadinimą. Kiti pasakoja, kad neva šio kaimo bernai, kai per Šešupę brisdavo į kitame krante esančio kaimo šokius, kad nesušlaptų, pasiraitodavo kelnes, tad juos anie pašiepdavo puskelniais išvadindami.

Kaip ten iš tiesų buvo, mėgino tiesą iš archyvų „traukti“ Marijampolės apskrities archyvo direktorius Rimvydas Urbonavičius, šia proga į Puskelnių šventę atvykęs taip pat apsimovęs puskelnes. Anot jo, Puskelniai pirmą kartą paminėti 1687 metais. Tokius metus pateikia istorikas Jonas Totoraitis, radęs šį kaimą įrašytą į Prienų metrikų knygą.

„Pirmosios išsamios žinios apie Puskelnių kaimo gyventojus yra iš 1709 m. Prienų seniūnijos ir Birštono girios inventoriaus (t. y. surašymo), saugomo Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve. Dokumente Puskelniai įrašyti kaip vienas iš trylikos Pašešupio vaitystės kaimų. Įrašytos septynios šeimos: Miko Čyko, Simono Bridžiaus, Petro Kailiaus, Jurgio Jurkšos, Brazio Viltrakio, Motiejaus Česnio, Petro Bezlingio. Greta vienkiemyje dar gyveno Adomas Jurkša.

Daugelis šių gyventojų mirė netrukus prasidėjusio maro metu, nemaža dalis gelbėdamiesi išsibėgiojo po aplinkinius miškus. 1710 m. kovo 10 d. praėjus epidemijai surašinėtojas vėl lankėsi Prienų seniūnijos kaimuose. Apsilankęs Puskelniuose užrašė – „tuščias“.

Metams bėgant kaimas po truputį atsigavo ir jame gyventojų vis daugėjo. Šiuo metu tai viena didesnių gyvenviečių Marijampolės sav., kurioje yra apie 1000 gyventojų“, - pasakojo kaimo istoriją Rimvydas Urbonavičius. Šios žinios iš archyvų buvo vienintelis rimtas šventės akcentas. Visa kita „ritosi“ kartu su juoku.

Tądien į kaimo šventę atvykę politikai, vietos ir pačios aukščiausios valdžios atstovai kai kurie patys buvo apsirengę pagal pageidaujamą „aprangos kodą“, o tie, kas buvo be puskelnių, čia vietoj buvo jomis „aprėdyti“. Pusklenių šventėje ant pirštų buvo galima suskaičiuoti tuos, kurie buvo be puskelnių.

Netrukus po vidurdienio maži ir seni, jauni ir pagyvenę, šeimos ir giminės, net ir du simpatiški šunys basetai tądien stojo į vieną eilę siekti dar niekur negirdėto, neregėto rekordo. Iš kaimo bendruomenės namų kiemo kiekvienas buvo išleistas pro spalvingus plevėsuojančius simbolinius puskelnių vartus. Gatvelėje nutįso kelių šimtų metrų vora.

Dalyvius skaičiavo ir rekordą fiksavo speciali komisija. Galiausiai susumavus visus sunumeruotuosius rekordo dalyvius paaiškėjo, jog jų buvo lygiai 363 – beveik tiek, kiek kaimui metų... Kai rekordas buvo užfiksuotas, apdovanoti išradingiausi, jauniausi, vyriausi bei visokiausi kitokiausi rekordo dalyviai.

Buvo surengtas ir ypatingų marškinėlių su užrašu „Puskelniai yra Puskelniai“ aukcionas. Vyrai savo lankstumą ir puskelnių tvirtumą išmėgino špagato varžybose.

Įvairiausių pramogų ir linksmybių čia buvo lig sočiai – gal tiksliau sakant... pilni Puskelniai.