Beveik prieš penkerius metus Lietuvoje įvykdyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas – kovoti su smurtu prieš vaikus.
Nors vaiko teisių specialistai džiaugiasi pasiektais žymiais pokyčiai, pripažįstama, kad reforma dar labai jauna ir sistemą tobulinti būtina kiekvieną dieną.
Įspūdingi skaičiai
Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkstančių pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių. Tai net 13 procentų daugiau nei 2021-aisiais.
Vidutiniškai per parą gauti 126 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2021 m. jų sulaukta 111, o 2020 m. – 108.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų kiekis rodo ne tik didėjantį visuomenės nepakantumą galimiems vaiko teisių pažeidimams, bet ir atskleidžia vis realesnį galimai nukentėjusių vaikų mastą.
Nors praėjusiais metais didžioji dalis gautų pranešimų – 82 proc. – buvo nesmurtiniai, visgi smurtą mūsų šalyje galimai patyrė 2866 vaikai (2021 m. – 2594) – vienas iš 180 vaikų.
„Praėjusiais metais beveik 3 tūkstančiai vaikų patyrė įvairaus pobūdžio smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį ar nepriežiūrą, o smurtą prieš juos daugiausia naudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės. Tad turime ir toliau galvoti apie būdus, kaip keisti mūsų visų nuostatas skleidžiant žinią, jog smurtas nėra normalu, kad bet koks patirtas smurtas ilgam palieka gilią žymę vaiko asmenybėje.
Kiekvienas iš mūsų turėtume gilinti smurto atpažinimo ir identifikavimo žinias, o pastebėjus galimus smurto signalus – nelikti abejingiems ir apie juos pranešti, kad kuo daugiau smurto atvejų būtų išaiškinta ir galėtume laiku suteikti pagalbą vaikui ir šeimai“, – tikina I. Skuodienė.
Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas pastebima, jog daugiausia buvo gauta pranešimų dėl fizinio smurto – 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421.
Fizinį smurtą dažniau patiria berniukai (1347 atvejais – berniukai ir 869 – mergaitės), o nuo visų likusių smurto rūšių dažniau nukenčia mergaitės.
Nuo psichologinio smurto nukentėjo 159 mergaitės ir 132 berniukai, dėl nepriežiūros – 220 mergaičių ir 201 berniukas, o seksualinį smurtą galimai patyrė 256 mergaitės ir 44 berniukai.
Kenčia nuo tėvų
Pasak vaiko teisių gynėjų, praėjusiais metais dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su geriausių vaikui gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai tėvų skyrybų atvejais išryškėjančia problema – kliudymu vaikui bendrauti su vienu iš tėvų.
Specialistų teigimu, dalies problemų, kurias patiria vaikai ir kurios kenkia jų raidai bei emocinei ir fizinei sveikatai, būtų galima išvengti stiprinant santykį tarp tėvų ir vaikų – atvirai kalbantis, kartu leidžiant laiką, o prireikus, bendrai ieškant sprendimų.
Vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus, dažnai pranešama ir apie nesutarimus šeimoje, kai jie nukenčia ne tik nuo tėvų ar kitų artimųjų naudojamo fizinio smurto. Girdėdami žodžius „nevykėlis“, „šeimos gėda“ ir kitus užgauliojimus, vaikai patiria didžiulę psichologinę žalą.
Neretai vaikai tampa tėvų manipuliacijos įrankiu, kai jie skiriasi, dalijasi turtą ir verčia vaiką pasirinkti vieną iš jų, tokiu būdu sukeldami jam kaltę ir skausmą.
Neabejojama, kad, jeigu tėvai probleminėse situacijose daugiau galvotų apie vaiko savijautą, siektų atliepti jo poreikius, o nežinodami, kaip tinkamai pasielgti, – nebijotų pasitarti, esant poreikiui ieškotų specialistų pagalbos – žymiai daugiau vaikų šalyje turėtų galimybę augti saugūs, suprasti ir laimingi.
Smurtas nėra tabu
I. Skuodienės teigimu, būtina susitelkti šviečiant visuomenę, keisti nuostatas apie vaiko auklėjimo būdus ir padėti visiems geriau suprasti smurtinio elgesio pasekmes vaikui.
Didžiulį nerimą kelia tai, kad smurtas mūsų visuomenėje vis dar pateisinamas ir ne visada atpažįstamas konkrečiose situacijose.
Vaiko teisių gynėjų užsakymu pernai atlikta apklausa parodė, kad smurto neatpažįsta beveik pusė apklaustųjų.
Fizinių bausmių taikymą vaikams už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį 9 proc. apklaustųjų laiko auklėjimo priemone, o 49 proc. žmonių vis dar mano, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
Anot I. Skuodienės, taip pat būtina drąsinti sunkumų turinčius tėvus mokytis ir atrasti pozityvias auklėjimo priemones, jei jaučia, jog reikia – priimti pagalbą.
„Negimėme būti tobulais tėvais, tačiau esu tikra, kad kiekvienas tėtis ir mama savo vaikui nori gero. Todėl visi privalome ieškoti atsakymų. Išdrįskime ieškoti pagalbos ir ją priimti. Esam pasiruošę patarti ir padėti“, – sakė I. Skuodienė.
Trūksta saugumo
Biomedicinos mokslų daktarė, psichologė Agnė Laskytė iškelia dar vieną labai svarbų smurto prieš vaikus prevencijos aspektą – kiekvienam vaikui turi būti sukurta saugi erdvė atsiverti.
„Idealu, jeigu vaiko saugumo oazė yra namuose, o jeigu tokios namuose nėra, mūsų užduotis ją parodyti. Būkime tuo mokytoju, mokyklos psichologu, vaiko teisių gynėju, socialiniu darbuotoju, kuriam vaikas galės pasisakyti atvirai ir sulauks pagalbos.
Nuo mažens kalbėkime su vaiku apie kūno ribas, tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Nuo pat pirmųjų pokalbių apie tai paraleliai turėtų būti kalbama ir apie atvirą galimybę pasikalbėti su artimu patikimu suaugusiuoju apie viską, kas rūpi“, – pataria A. Laskytė.
Visuomenės pagalba
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, smurtas prieš vaikus yra globali problema.
„Būtinas dar didesnis visuomenės susitelkimas ir įsitraukimas tam, kad pasiektume nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus namuose, mokykloje, viešajame gyvenime ir kitur.
Tik sklandus ir aiškus dirbančiųjų su vaikais veikimas, jų bendradarbiavimas leis vaikams ne tik jaustis, bet ir būti saugiems.
Padaryta daug, bet būtina ir toliau stiprinti specialistų kompetencijas, auginti visuomenės neabejingumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti smurto atpažįstamumą ir kiekvieno mūsų įsitraukimą“, – sakė M. Navickienė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymi, kad prieš penkerius metus pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl aktyvesnio ir veiksmingesnio atstovavimo vaiko interesams šiandien leidžia pagalbą vaikams Lietuvoje teikti nepertraukiamai visą parą.
„Esame tikri, kad ginti vaikus galėtume dar efektyviau, jei aktyviau įsitrauktų visuomenė. Tad ačiū visiems, kurie nėra abejingi pažeidžiamoms vaiko teisėms ir padeda pareigūnams, vaiko teisių gynėjams apginti nukentėjusius vaikus. Tikiuosi, kad visuomenės įsitraukimas ateityje tik didės“, – vylėsi R. Požėla.
Globojamų vaikų mažėja
Praėjusių metų pabaigoje globos įstaigose augo 1347 vaikai, 4994 buvo globojami šeimose.
Nors ir galima stebėti globojamų vaikų didėjimą, tačiau jis siejamas su į Lietuvą atvykusiais nelydimais vaikais iš Ukrainos. Vertinant vien tik mūsų šalies globojamų vaikų skaičių, matoma tendencija, jog jis mažėja.
Nuolatinei globai dažniausiai apsisprendžia giminystės ryšiais susiję žmonės – seneliai, pilnamečiai broliai ar seserys, kiti giminaičiai.
Per praėjusius metus Lietuvoje įvaikinti 59 vaikai. Nors daugiausia šių vaikų buvo mažamečiai, tačiau galimybė turėti šeimą suteikta trims vaikams, vyresniems nei dešimt metų. Septyni vaikai šeimas atrado užsienio šalyse.
Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 328 vaikai (2021 m. – 346), o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojama 230 žmonių (2021 m. – 229).
