Nutarimo projektas, keičiantis Valdovų rūmų komisijos sudėtį, bus svarstomas kito trečiadienio Vyriausybės posėdyje. Kultūros ministrerijos paruoštame ir A. Gelūno pasirašytame dokumente siūloma keisti gerokai pasenusį komisijos narių sąrašą, įtraukiant patį A. Gelūną, S. Šriūbėną ir dar keletą žmonių.

Projekte nurodoma, kad Valdovų rūmų komisijai pirmininkaus pats A. Gelūnas. Komisijos pirmininko pavaduotoju šiuo metu paskirtas ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, siūloma pridėti dar vieną pavaduotoją – kultūros viceministrą Gediminą Rutkauską.

Likę keturi nauji komisijos nariai – S. Šriūbėnas, laikinasis valstybės įmonės „Vilniaus pilių direkcija“ vadovas Danius Malinauskas, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

E. Tamošiūnaitė, D. Malinauskas ir S. Šriūbėnas komisijoje turėtų pakeisti savo pirmtakus tuose pat postuose: Virginijų Dastiką, dabartinį Vilniaus tarybos sekretorių, buvusį „Vilniaus pilių direkcijos“ vadovą Vytautą Povilaitį bei iš posto pernai pasitraukusį aplinkos viceministrą Arūną Remigijų Zabulėną. Užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas komisijoje būtų pirmas Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

A.Gelūno atstovė spaudai: ministras S.Šriūbėno kandidatūros netvirtins

DELFI pasidomėjus, kaip A. Gelūnas vertina S. Šriūbėno įtraukimą į Valdovų rūmų komisiją, kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė pranešė, kad aplinkos viceministro kandidatūrą ketinama iš sąrašo išbraukti.

„Ministras netvirtins S. Šriūbėno kandidatūros“, - DELFI sakė V. Gogelienė, pažymėdama, kad Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas bus pakeistas, o aplinkos viceministro pavardė iš pretendentų į komisiją sąrašo bus išbraukta.

Pasak jos, S. Šriūbėno kandidatūrą į Valdovų rūmų prievaizdus teikė Aplinkos ministerija. „Bet mes nepritariame. Prašysime, kad jie pasiūlytų kitą kandidatūrą“, - pridūrė kultūros ministro atstovė.

Statybose patirties netrūksta

DELFI primena, jog S. Šriūbėnas linksniuojamas Gedimino prospekto rekonstrukcijos istorijoje. Vilniaus savivaldybės užsakymu atlikta ekspertizė parodė, kad reikia keisti beveik pusę prospekto važiuojamosios dalies grindinio, mat kiniškos bazalto trinkelės, priešingai nei buvo nustatyta projekte, neatitinka atsparumo šalčiui kriterijų ir dėl to jau daugiau kaip dvejus metus prospekte atsiveria vis naujos skylės. Teismo ekspertų pateiktais skaičiavimais, prospekto rekonstrukcijos broko padaryta žala – apie 10 mln. litų.

Tuomet S. Šriūbėnas ėjo savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabartinis pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“) direktoriaus pavaduotojo pareigas ir, anot ekspertizės, buvo atsakingas už prospekto rekonstrukcijos techninę priežiūrą.

Didžiausią pretenziją – apie 7 mln. Lt – savivaldybė pateikė rekonstrukciją atlikusiai ir trinkeles pirkusiai bendrovei „Luidas“, tačiau jai iškelta bankroto byla gerokai sumažina žalos atgavimo galimybes.

Be to, oficialiais turto deklaracijų duomenimis, S. Šriūbėnas vykstant pagrindinės sostinės gatvės rekonstrukcijai per metus praturtėjo beveik 700 tūkst. Lt piniginių lėšų. Tuomet jo alga iki mokesčių sudarė apie 7,2 tūkst. Lt per mėnesį.

Dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos aplinkybių prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą.

Be to, skandalu pakvipo ir sostinės Rotušės aikštės rekonstrukcija, taip pat vykdyta S. Šriūbėnui einant „Vilniaus kapitalinės statybos“, kuravusios miesto statybų projektus, direktoriaus pavaduotojo pareigas. LNK „Žinios“ ketvirtadienį pranešė, jog, neoficialiomis žiniomis, aikštėje vietoj projekte numatyto skaldyto granito plytų sudėta gerokai pigesnė šio akmens imitacija – presuotas smiltainis. Dėl Rotušės aikštės rekonstrukcijos, kainavusios apie 20 mln. litų, savivaldybė užsakė dar vieną ekspertizę.