Terminas, per kurį gali būti taikoma atsakomybė už įgaliojimų viršijimą, jau pasibaigęs.

„Mano akimis žiūrint, buvo tarnybinio nusižengimo požymių. Bet patraukti asmens, o būtent kalbu apie tuometį Ūkio ministerijos sekretorių, tarnybinėn atsakomybėn nėra galimybės, kadangi jau yra suėjęs trejų metų maksimalus terminas“, - DELFI teigė tyrimą kuravusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aurelija Gališanskytė.

2008 m., pradedant EER steigimo procesą, Ūkio ministerijos sekretoriaus pareigas ėjo Artūras Dainius.

„2008 m. buvo duotas vienas leidimas. Tas leidimas, mano akimis žiūrint, buvo duotas peržengiant ribas, kurias sekretoriui suteikia įgaliojimai“, - tęsė prokurorė.

EER su privačiais partneriais įsteigė valstybinė bendrovė „Visagino energetikos remontas“ (VER). Ji šiuo metu bankrutuoja, o EER valdo bendrovė „NBP“, kurią kontroliuoja su R. Juozaičiu verslo ryšiais susijęs Arūnas Juozaitis bei jo valdoma bendrovė „RAY Investments“. A. Gališanskytės teigimu, ikiteisminiame tyrime specialiuoju liudytoju buvo apklaustas Vilmantas Jankūnas, buvęs VER direktorius, pasirašęs EER steigimo sutartį.

„Buvo apklaustas specialiuoju liudytoju tuometis VER direktorius. Bet, kaip nustatyta, tiek direktorius, tiek valdyba veikė Ūkio ministerijos sekretoriaus pritarimu, turėdami rašytinį leidimą. Jų atsakomybės šitoje vietoje tikrai nėra. Galbūt kai kuriuos sandorius jis sudarė ir peržengdamas kompetencijos ribas, bet susiduriame su tuo, kad žalos dydžio mes neturime“, - sakė prokurorė. Įtarimai buvusiam VER vadovui pareikšti nebuvo.

V. Jankūnas po VER žengė į privatų verslą. Jis įsteigė bendrovę „Pilada“, kuri perėmė iš R. Juozaičio ir jo šeimos bendrovės „ENG“ akcijas. Registrų centro anksčiau DELFI teiktais duomenimis, „Pilados“ akcininkai – jau minėtas A. Juozaitis, „ENG“ direktorius Romualdas Rutka bei R. Juozaičio svainės vyras Egidijus Pažarauskas, o buvęs VER vadovas V. Jankūnas iki sausio 4 d. ėjo „Pilados“ direktoriaus pareigas. Įmonės vadovo poste jį pakeitė jau minėtas R. Rutka.

A. Gališanskytės teigimu, dalį problemos išsprendė VER ir EER tarpusavio teisminių ginčų baigtis. Bendrovės sudarė taikos sutartį, mainais į beveik 1,9 mln. Lt VER privačiam verslui perleido savo turėtas EER akcijas. Be to, nei VER kontroliavusi Ūkio ministerija, nei vėliau bendrovės kontrolę perėmusi ir į prokurorus kreiptis nutarusi Energetikos ministerija esą nenurodė, kokią žalą valstybei galėjo padaryti EER įsteigimas.

„Jie patys sudarė taikos sutartis, ir ta civilinė byla tokiu būdu buvo nutraukta. Pagrindinis (ikiteisminio tyrimo nutraukimo – DELFI) motyvas – tai, kad mes nematome didelės žalos. Kokia žala buvo realiai padaryta tais sandoriais. Tos žalos mes nenustatėme. (...) Nei Ūkio ministerija, nei Energetikos ministerija mums nepateikė duomenų apie tai, kad būtų buvusi padaryta kažkokia apčiuopiama žala. O tam, kad traukti atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo, turi būti būtinasis požymis – didelė žala“, - reziumavo prokurorė.

„Sodrai“ bankrutuojanti valstybinė bendrovė VER šiuo metu skolinga 845 tūkst. Lt.