„Mes padarėme viską, ką galėjome, kad apsaugotume (pranešėją – ELTA)“, – pirmadienį vykusiame parlamentinės tyrimo komisijos dėl VSD pranešėjo istorijos posėdyje parlamentarams nurodė R. Petrauskas.

Prokuroro komisijos nariai teiravosi, ar buvo nustatyta kokių nors požymių, kad pranešėjui suteikus šį statusą buvo taikomos kokios nors neigiamo poveikio priemonės. R. Petrauskas nurodė, kad tokių pažeidimų nenustatyta.

Visgi, pasak jo, prokuratūra porą kartų kreipėsi į VSD dėl neigiamo poveikio priemonių taikymo – pirmąjį raštą išsiuntė gavus pranešėjo skundą. Antrasis, pasak R. Petrausko, buvo prevencinis ir išsiųstas vėliau.

„Buvo surašyti du raštai VSD direktoriui dėl neigiamo poveikio (...). Pirmas buvo pagal pranešėjo prašymą, kitas buvo susijęs su kita VSD veikla, jų paklausimu ir mūsų duotu atsakymu“, – posėdyje kalbėjo prokuroras.

Jo teigimu, raštuose departamentui nurodyta apie pranešėjui suteiktą statusą bei kokios pasekmės gali grėsti dėl taikomų neigiamo poveikio priemonių. Visgi, antrojo rašto detalių ir aplinkybių, kodėl toks kreipimasis buvo pateiktas departamentui, R. Petrauskas nedetalizavo.

„(Tai – ELTA) lietė vieną Generalinės prokuratūros užklausą VSD ir gautą atsakymą, kur VSD išdėstė tam tikras aplinkybes. Vėlgi, aš apie jas nenorėčiau viešai šnekėti, bet kai jūs pamatysite pranešėjo bylą, susipažinsite smulkiai su visa pateikta informacija“, – kalbėjo prokuroras.

Komisijos nariai R. Petrausko taip pat teiravosi, ar neigiamo poveikio priemonėmis nėra laikytina tai, jog po VSD reorganizacijos pranešėjas buvo atleistas iš pareigų. Jis nurodė, kad teisėsauga šioje situacijoje galėjo imtis veiksmų tik tokiu atveju, jeigu dėl departamento veiklos pokyčių būtų pasikreipęs pats pranešėjas, nurodydamas, kad tai – neigiama poveikio priemonė.

„Ne prokuratūra reguliuoja reorganizacijos ar kažkokių pakeitimų, kas vyksta kitoje organizacijoje“, – paaiškino R. Petrauskas.

„Jeigu darbuotojas mano, kad jo interesai buvo pažeisti – jis kreipiasi į teismą“, – pridūrė jis.

STT atstovai posėdyje nedalyvavo


Kaip pranešta anksčiau, pirmadienį laikinosios tyrimo komisijos posėdyje turėjo dalyvaut Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai. Visgi, paaiškėjo, jog posėdyje jie nedalyvaus, mat, yra išvykę į komandiruotę.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.