Kartu su partijos lyderiu imunitetą penktadienį, davę Seimo nario priesaiką, įgis dar du juodosios buhalterijos bylos kaltinamieji – Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė. Jei Seimas nepatenkins prokurorų prašymo panaikinti šių politikų neliečiamybę, jų atžvilgiu baudžiamosios bylos bus nutrauktos, DELFI teigė juodosios buhalterijos bylą kuruojantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.
O politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad antausį Konstituciniam Teismui (KT) dar senos kadencijos Seime spėjusi suduoti naujoji dauguma gali padaryti ir dar vieną akibrokštą, palikdama Darbo partijos bylos kaltinamiesiems teisinę neliečiamybę. T. Janeliūno nuomone, galimybė apsisaugoti nuo teismo galėjo būti vienu pagrindinių motyvų, dėl kurių V. Uspaskichas atsisakė europarlamentaro mandato.
Nutrauktų bylą fiziniams, bet ne juridiniams asmenims
V. Uspaskichas, V. Gapšys ir V. Vonžutaitė teisinę neliečiamybę įgis jau penktadienį, davę Seimo nario priesaikas. Norint tęsti baudžiamąsias bylas jų atžvilgiu, prokurorai turės kreiptis į Seimą su prašymu tik ką įgytas neliečiamybes panaikinti. Neigiamas Seimo atsakymas reikštų šių bylų žlugimą.
„Bus kaip numatyta įstatyme tokiu atveju: byla prieš šiuos asmenis bus nutraukta, ir tiek, jei nebus duotas sutikimas juos patraukti atsakomybėn“, - DELFI sakė juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras S. Verseckas.
Tiesa, neigiamas Seimo atsakymas reikštų bylų nutraukimą V. Uspaskichui, V. Gapšiui ir V. Vonžutaitei, bet ne pačiai Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui.
„Tai liečia tik tuos asmenis. Tai reikštų ne iš viso bylos nutraukimą, o nutraukimą tiems asmenims“, - aiškino S. Verseckas.
T.Janeliūnas: visai nenustebsiu, jei Seimas paliks V.Uspaskichui neliečiamybę
Politologas T. Janeliūnas DELFI teigė manantis, kad neliečiamybės palikimas trims Darbo partijos bylos kaltinamiesiems – ne tik įmanomas, bet ir realus variantas.
„Netgi būtų visiškai nenuostabu. Ir besibaigiančios kadencijos Seimui ne visada pavykdavo atimti teisinę neliečiamybę įtariamiesiems. Šia prasme, kada jau net valdančiosios daugumos lyderiams gali kilti tokia grėsmė, aš manau, kad situacija gali būti tokia, kai bus vengiama pakenkti vienai iš partijų arba jos lyderiams. Labai smarkiai abejočiau, ar pavyktų lengvai, sklandžiai tą teisinę neliečiamybę panaikinti“, - svarstė pašnekovas.
T. Janeliūno nuomone, teisinė neliečiamybė galėjo būti viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių V. Uspaskichas atsisakė europarlamentaro mandato.
„Labai akivaizdžiai tai sieju kaip tik su tuo teisiniu motyvu, kad naujai prisiekusiems Seimo nariams įsigalioja teisinės neliečiamybės statusas, ir prokurorams vėl iš naujo reikės kreiptis į Seimą, kad galėtų tęsti, užbaigti Darbo partijos bylą. Ir tai bus dar vienas vilkinimo etapas, kurio neužbaigus Darbo partijos byla negalės iki galo būti užbaigta. Kitokio motyvo aš apskritai neįžvelgiu. Nes V. Uspaskichui iš anksto uždraudus būti ministru ar, sakykim, užimti vadovaujančias pareigas Seime, jokio kito motyvo, išskyrus teisinę neliečiamybę, aš apskritai nematau“, - tęsė politologas.
Anot jo, nors Seimas ir pakeitė nuomonę dėl trijų „darbiečių“, kuriuos KT pripažino neteisėtai išrinktais į parlamentą, antradienio balsavimas, kai KT išvada dėl Jono Pinskaus, Živilės Pinskuvienės ir Jolantos Gaudutienės buvo atmesta, parodo, kad naujieji valdantieji gali analogiškai elgtis ir balsuodami dėl juodosios buhalterijos bylos kaltinamųjų neliečiamybės.
„Tai labai aiški užuomina. Labai aiški ir kelianti nerimą. Nes socialdemokratai parodė, kad jie, galbūt nenorėdami konfliktų jau pačioje koalicijos veikimo pradžioje, yra linkę žiūrėti pro pirštus net ir į KT išvadas. Jau nekalbant apie kitus, galbūt mažiau jautrius klausimus. Jie tikrai gali pataikauti Darbo partijos norams, ir teisinės neliečiamybės klausimas tikrai yra vienas iš jų“, - reziumavo T. Janeliūnas.
Trečiadienį paskutinį posėdį surengęs dabartinės kadencijos Seimas per ketverius metus pasižymėjo keliais skandalingais balsavimais dėl teisinės neliečiamybės. Pavyzdžiui, Seimo valia Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka išvengė atsakomybės už savo apsistumdymus su policijos pareigūnais gėjų eitynių metu. Tačiau daugiausiai atgarsio sulaukė parlamentarų sprendimas, kuomet teisinę neliečiamybę išsaugojo Evaldas Lementauskas – buvęs Vilniaus vicemeras, įsipainiojęs į korupcijos skandalą. Tuomet Seimo sprendimas privedė prie to, kad oficialių kaltinimų sulaukusio E. Lementausko atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.