Persekiojo ilgai ir nesugebėdami tinkamai suformuluoti pagrįstų kaltinimų, todėl dabar iš valstybės biudžeto šiam politikui privalės sumokėti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – teismas nusprendė, kad sunkių kaltinimų dėl išžaginimo sulaukusiam 74 metų vyrui teisėsauga turės atseikėti beveik 5 tūkstančius eurų. Be to, iš valstybės biudžeto vyrui turės būti atlygintos ir jo bylinėjimosi išlaidos, atsiėjusios tūkstantį eurų.
Tai – gerokai mažesnė kompensacija, nei savo patirtą žalą buvo įvertinęs Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantis ir ne kartą savivaldos rinkimuose dalyvavęs politikas: jis siekė iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos prokuratūros, prisiteisti 14 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
„Dėl mano užimamų pareigų esu gerai žinomas gyventojams ir šiandien ne vienas asmuo apie mane turi susidaręs nepalankią nuomonę, mane priima kaip žmogų, įvykdžiusį sunkų nusikaltimą, pridedami, kad „na, jam kažkaip pavyko išsisukti“ „išsipirko“ ir t. t., o tai dar labiau mane skaudina ir žemina – turiu teisintis, jog to nebuvo“, – tyrimo metu ne kartą savo amžių akcentavęs vyras, kurio duomenys negali būti skelbiami, nurodė, kad dėl vykusio baudžiamojo proceso jam buvo padaryta reputacinė žala.
Šią skandalingą istoriją, į kurią buvo įveltas Klaipėdos rajone gyvenantis vyras, prokuratūra nutylėjo – informacija apie tai nebuvo skelbiama žiniasklaidos priemonėse, nors baudžiamoji byla neviešuose posėdžiuose net penkerius metus buvo nagrinėjama trijų instancijų teismuose – iš pradžių apylinkės teismas vyrą buvo pripažinęs kaltu dėl prokurorų pateiktų kaltinimų, vėliau apkaltinamąjį nuosprendį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad vyrui pagrįstai buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Viskas pasikeitė, kai ši byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą – kasacinės instancijos teismo teisėjai apeliaciniam teismui nurodė bylą išnagrinėti iš naujo. Kai tai buvo padaryta, politikas buvo išteisintas. Ir šis išteisinamasis nuosprendis vėliau buvo paliktas galioti, nors jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.
Šioje byloje nukentėjusiąja pripažintai moteriai teismas iš tuo metu dėl išžaginimo nuteisto vyro buvo priteisęs beveik 10 tūkst. Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Beveik pusę šios sumos nuteistasis buvo sumokėjęs, bet vėliau, kai buvo išteisintas, pinigų susigrąžinti nebegalėjo – apie seksualinę prievartą pareigūnams pranešusi moteris jau yra mirusi.
Kaip nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje byloje Klaipėdos rajono gyventojui kaltinimai buvo pareikšti taip, kad jis vienas smurtavo ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja.
„Viskas, ką nukentėjusioji parodė apie kito asmens atliktus veiksmus, į kaltinimą nebuvo įtraukta“, – nurodė teisėjai.
Jie kaip reikiant sukritikavo prokurorus dėl kaltinimo pozicijos prieštaringumo byloje: „Viena vertus, nukentėjusiosios parodymus siūlyta pripažinti nuosekliais ir patikimais, kita vertus, visus smurto veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siūlyta priskirti tik kaltinamajam, nors pati nukentėjusioji teigė, kad sužalojimus padarė kitas asmuo.“
Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ir nebuvo nustatytas kitas asmuo, tačiau jokiu būdu negalima kito asmens atliktus veiksmus inkriminuoti kitam asmeniui.
„Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nei iš ekspertizės akto turinio, nei iš ekspertų paaiškinimų nepaaiškėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados įrodomoji reikšmė, nes proceso metu neatsakyta į esminį klausimą, kokia yra procentinė tikimybė, kad DNR profilis priklauso būtent kaltinamajam“, – pabrėžė teisėjai, suabejoję priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Šioje byloje buvo suabejota ir nukentėjusiosios parodymais, nes jie buvo prieštaringi, taip pat netinkamai buvo įvertintos ekspertų pateiktos išvados. Dėl to, anot teisėjų, buvo nepagrįstai surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui, o pats kaltinimas buvo pagrįstas selektyviu nukentėjusiosios parodymų vertinimu.
„Baudžiamasis procesas iki visiško išteisinimo truko 5 metus, tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui“, – kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo aiškino politikas.
Teisėjai pabrėžė, kad byloje tiesioginių įrodymų dėl vyro kaltumo išžaginus moterį, nėra, o netiesioginių įrodymų objektyviai nepakanka jį pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Vyras buvo išteisintas ne tik dėl išžaginimo, bet ir poveikio nukentėjusiajai – byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai ir neginčytinai išvadai, kad kaltinamasis kokiu nors būdu darė realų poveikį nukentėjusiajai, jog ši duotų melagingus parodymus.
Kaip pabrėžė dabar valstybei iškeltą bylą išnagrinėję teisėjai, ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, dėl ko atsakomybėn patrauktas vyras buvo nepagrįstai nuteistas.
Tačiau, teisėjų vertinimu, ikiteisminis tyrimas Klaipėdos rajone gyvenančio vyro atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas esant pakankamai objektyvių duomenų, kad jis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, jokių akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nebuvo nustatyta.
Pasak teisėjų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakomybėn patraukto vyro išteisinimą lėmė ištisas spektras byloje esančių įrodymų prieštaravimų ir abejonės dėl nukentėjusios parodymų patikimumo.
„Nors nukentėjusioji buvo pranešusi apie grupinį išžaginimą, nutrauktus ikiteisminį tyrimą kito asmens atžvilgiu, nenustačius jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus apie jo dalyvavimą įvykiuose, tačiau kaltinimas kaltinamojo atžvilgiu suformuluotas taip, kad jis vienas smurtavo ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja“, – teismo teigimu, kasacinis teismas konstatavo, jogd kaltinimas neatitinka didelės dalies nukentėjusiosios parodymų, pagrįstas selektyviu nukentėjusiosios parodymų vertinimu, taip pat buvo konstatuotas kaltinimo pozicijos prieštaringumas.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad kaltinamojo išteisinimą lėmė prokuroro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, įvertinimas, selektyvus nukentėjusiosios parodymų vertinimas, kas lėmė kaltinimo pozicijos prieštaringumą, šios aplinkybės buvo žinomos jau surašant kaltinamąjį aktą, o ne paaiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme“, – teismas pabrėžė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog prokuroras, užbaigdamas ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu ir kaltindamas kaltinamąjį dėl išžaginimo, selektyviai suformulavo kaltinimą, kuriame neatitinka didelė dalis nukentėjusiosios parodymų, nors tokių veiksmų atlikimas ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.
Anot teisėjų, taip buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareigą ir bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nebūtų padaryta žala kitam asmeniui.
Bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjusi teisėjos Rasos Bartašienės pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą Klaipėdos rajono gyventojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog baudžiamuoju procesu buvo pakenkta jo reputacijai tiek draugų, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse.
„Baudžiamojo proceso rezultatas – išteisinimas, jau vertintinas kaip pakankama satisfakcija, reabilituojanti ieškovą visuomenės akyse, – pabrėžė teismas. – Nors ir konstatuota, kad baudžiamasis procesas, vykęs ieškovo atžvilgiu, nevertintinas kaip pernelyg ilgas ir nenustatyta pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų/neveikimo, turėjusio įtakos proceso trukmei, tačiau sutiktina, kjog bendrąja prasme, tokio amžiaus ieškovui tokios trukmės procesas patiriant įtampą, nerimą bei neužtikrintumą dėl ateities turėjo įtakos bendrai savijautai.“
Pasak teismo, vyras buvo kaltinamas nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu, todėl jam, atsižvelgianį teismų praktiką ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus, turi būti priteista neturtinė žala pinigine išraiška.
„Ieškovui priteista neturtinė žala (3 tūkst. Eur) atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą“, – pažymėjo teismas.
Tuo metu Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija, kurios šioje byloje buvo patrauktos kaip atsakovės, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
