Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė šį ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi savo patvirtina metodika, paskaičiavo, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika, nurodė, jog neteisėtai nukirtus ąžuolą aplinkai buvo padaryta 2889 eurų žala.
Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos apskaičiuota aplinkai padaryta žala (2 889 eurai), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. priimta nutartimi išaiškino, kad metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.
Atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose prokuroras konstatavo, jog tokio dydžio turtinė žala nėra Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje dispozicijos numatyta didelė žala, kuri yra būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atlikus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus. Nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (didelės žalos), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, todėl nutarimui įsiteisėjus medžiaga dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo bus perduota aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.
Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas, tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroras.
