A. Lileikis buvo kaltinamas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais, kai vadovavo Lietuvos saugumo policijai Vilniaus apygardoje, perdavė naciams 75 Lietuvos piliečius žydus, kurie vėliau buvo nužudyti.
Šią vasarą teismas dėl blogos kaltinamojo sveikatos A. Lileikio bylą sustabdė.
Generalinė prokuratūra teigia A. Lileikio byloje surinkusi pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti vykdžius genocidą nacių okupacijos metais.
"Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, šalies Generalinė prokuratūra padarė viską, kad A. Lileikis stotų prieš teismą. Tačiau Vilniaus apygardos teismui dar nepriėmus sprendimo, teisiamasis A. Lileikis mirė", rašoma trečiadienį Generalinės prokuratūros išplatintame pareiškime.
Lietuvos Generalinė prokuratūra teigia skirianti didelį dėmesį genocido ir karo nusikaltimų tyrimui ir siekianti, kad visi nacių karo nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti. Tam sąlygas sudaro Lietuvos Seimo priimti įstatymų papildymai, Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos.
Pavasarį buvo priimtos BPK pataisos, kad dėl sveikatos būklės negalinčių dalyvauti teismo posėdžiuose genocidu ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų bylų nagrinėjimas teisme gali vykti teisiamiesiems nedalyvaujant teismo posėdžių salėje.
"A. Lileikis - ne vienintelis įtariamasis Generalinės prokuratūros persekiojamų karo nusikaltėlių sąraše. Šis darbas, siekiant istorinio teisingumo, bus tęsiamas, nes genocido ir karo nusikaltimai neturi senaties termino. Lietuva, jos Generalinė prokuratūra, vykdydama šalies įstatymus ir nuosekliai laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, glaudžiai bendradarbiaus su užsienio šalių teisingumo institucijoms, kad būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariami genocido ir karo nusikaltimais asmenys", rašoma pareiškime.