Kaip teigia P. Jakutavičius, įrašas feisbuke gimė po bandymų socialiniame tinkle diskutuoti su konservatorių „radijomis“ ir po eilinio premjerės Ingridos Šimonytės arogantiškojo ironijos apsireiškimo.
„Esame 5 asmenų šeima: du dirbantys, trys išlaikytiniai moksleiviai. Laikome save viduriniosios klasės šeima. Vilniaus pakraštyje turime 100 kv. m. (99 kv. m., jeigu tiksliai) kotedžą, statytą ir pirktą 2016 metais. Kotedžas, nes rinkoje nebuvo (o ir dabar juo labiau nėra) prieinamo būsto 5 asmenų šeimai. Tu galėjai nusipirkti kad ir 120-150 kv. m. butą, bet jame vis tiek negalėtum logiškai įrengti 3 vaikų kambarių (belangės nesiskaito prie logiškų sprendimų). Kai kalbu apie vaikų kambarius, tai čia yra 10 kv. m. ploto kišenėlės. Mūsų, tėvų 10-11 kv. m. miegamajame telpa tik lova, keletas spintelių ir įleidžiama spinta. Dviese aplink lovą prasilenkti sudėtinga“, – rašo jis.
Programuotojas pabrėžia, kad kvartalo aplinką – gatves, šaligatvius, apšvietimą ir visas komunikacijas sutvarkė pardavėjai, taigi, tai įėjo į būsto kainą.
Savo teritoriją – pravažiavimą, tvoras, šaligatvius, apšvietimą, automobilio parkavimą jie tvarkosi patys, kartais tai kainuoja ir po 100 eurų papildomai per mėnesį (kai prisikaupia darbų).
„Vejos gabaliuką, kuris į prie mūsų, bet jau priklauso savivaldybei, prižiūrime patys – atsėjame veją, tręšiame, laistome, pjauname“, – pasakoja jis.
Papildomiems darbams aukoja vakarus, savaitgalius
„Įsiskolinimas palyginus su būsto verte (mokestinė, 2021-01-01 datos 127.000 eurų, rinkos vertė turbūt viršija 250.000 eurų, dar kažkiek gautųsi už priklausinius – žemės sklypo dalis automobilio parkavimui, vidinio kiemo, etc.) nėra didelis, nes dalį kainos dengėme iš parduotų ankstesnių būstų. Plius dar sulaukėme tėvų paramos. Įmoka už paskolą ir palūkanas yra apie 400 eurų. Palūkanoms išaugus turėjo būti beveik 500 eurų , bet dalį sumos padengė tėvai, padovanoję pinigų už parduotą seną butą“, – teigia jis.
Automobilį šeima turi vieną, nes antro įsigyti ir išlaikyti nebepajėgtų o ir optimizavo logistiką: mokykla ir dauguma būrelių yra pasiekiami pėsčiomis, tai įpratome ir net nereikia.
Šeimos pastoviosios grynosios pajamos per mėnesį sudaro apie 3000 eurų.
„Dar kažkiek priduriu aš iš papildomų darbų, individualios veiklos, tam aukodamas vakarus, savaitgalius. Kažkiek dar ateina per vaiko pinigus, išmokas neįgalumą turinčiam vaikui (bet tai ašaros, palyginus su poreikiais). Tai visas grynąsias metų pajamas išdalinus per 12 mėnesių vieno mėnesio mūsų „namų ūkio“ pajamos gaunasi kažkur apie 3600 eurų, gal kiek ir daugiau. Tai maždaug 700 eurų vienam asmeniui. Daug? Sumoje atrodo daug. Bet – aš nevardinsiu visų išlaidų, vaikų būrelių. Taip, stengiamės gyventi normaliai, kad vaikai būtų užimti, lavintųsi, bet mokykla – valstybinė, privačios negalim leisti. Nors ir ta valstybinė mokykla nėra nemokama, net ir atmetus maitinimą, privalomas uniformas, bet tebūnie“, – rašo jis.
Anot P. Jakutavičiaus, nemažai nueina privačioms klinikoms – okulistams, odontologams, alergologams ir pan., nes tam tikrų paslaugų viešajame sektoriuje tiesiog nesulauksi (nors PSD mokamas pareigingai) arba nesulauksi laiku.
Iš netipinių didesnių šeimos išlaidų yra tos, kurios skirtos terapijoms neįgaliam vaikui – kad kuo geriau pasiruoštų gyvenimui.
„Taip, yra tikslinės išmokos, ačiū ir už tai, bet jos – katino ašara, palyginus su išlaidomis (realiai, tam sueina visų trijų vaikų pinigai ir dar ant viršaus gerokai pridedama)“, – teigia jis.
Anot programuotojo, jeigu mėnesio eigoje nusimato kokios didesnės nei pastovios išlaidos (gimtadienis, automobilio remontas, išvyka Lietuvoje, gimtadieniai), mėnesio pabaigoje tenka įlįsti kreditinę kortelę.
„Normalesnį restoraną savo pinigais matėm prieš beveik 2 metus, švęsdami vestuvių sukaktį. Vasarą nemaža dalis biudžeto išeina vaikų stovykloms (nes dirbti tai reikia). Išskristi atostogų su visa šeima užsienyje negalim sau leisti, tai kol kas tą prabangą leidžiu tik aš sau ir tai ne kiekvienais metais“, – teigia jis.
P. Jakutavičius prisipažįsta – nėra malonu šitaip viešai nusirenginėti, vis dar nemalonu kalbėti apie tai, ko neišgali (nes, atrodo, gėda), bet šįkart norisi peržengti tą gėdos ribą.
Šeimos biudžetui būtų peilis
„Nes kai pasižiūriu kiek gali tekti susimokėti už būstą – taip, maksimalią ribą, tai suprantu, kad dar 200 eurų iš kišenės per mėnesį (o dar plius nori ir individualią veiklą apmokestinti papildomai, kuri man yra tik šalutinė veikla) mums jau būtų peilis“, – rašo jis.
Ir priduria – tektų rinktis, ko atsisakyti – ar tai vaikų būreliai, vaikų stovyklos, privačios, bet savalaikės medicinos paslaugos, ar dar kas.
„Ir tada nesveikai ir nevaikiškai užtrumpina, kai ateina arogantiškoji premjerė su savo komunistuojančių konservatorių svita priešakyje, ir sako, kad jūs per daug gerai gyvenate (nes visuotinis NT mokestis nėra visuotinis, jeigu dalis jo nemoka, taip?) ir dabar mes jus bausime didesniu mokesčiu. Nepaisant to, kad didesnis (ir brangesnis) būstas, yra labiau būtinybė, nei prabanga. Nepaisant to, kad NT mokestis mokamas jau iš grynųjų pajamų (t.y. iš to, kas lieka po mokesčių ir įmokų)“, – pasipiktinimo neslepia programuotojas.
Jis tęsia, kad nepaisant ir to, kad tas būstas kaip ir ne visai jo šeimos – o įkeistas bankui, už paskolą mokamos palūkanos irgi iš grynųjų pajamų.
„Nepaisant to, kad savivaldybės jau gauna dalį mano GPM savo reikmėms, tai dabar norite dar neva nukreipti NT mokestį, bet ir nemažinti GPM – kur dingsta MANO pinigai, ponai?, – teigia jis. – Jūs galite išsisukinėti kiek norėdami, neva, savivaldybės gali nustatyti mokestį nuo 0,05 iki 4 proc., džiną iš butelio ruošiatės paleisti jūs, manipuliatyviai mesdami visokius kaulus apie „vidutinį 50 eurų mokestį per metus“, „2,6 mln. 500 kv.m. nameliuko Vilniaus centre su SPA ir baseinu 1,5-2,5 tūkst. eurų mokestį“. Jūsų įsipareigojimuose Vyriausybės programoje buvo įrašyta ir kai kas daugiau“.
Prašo tik vieno – netrukdyti
Jis pabrėžė daugiau paslaugų, išmokų iš valstybės neprašantis, nemanantis, kad ji gali daugiau skirti.
„Prašau tik vieno – netrukdyti man pačiam ir mano šeimai uždirbti daugiau, neskusti mūsų kaip turtuolių ir pasikalbėti. Taip, suprantu, yra žmonės, kurie gyvena blogiau, uždirba mažiau. Bet tas orientavimasis į žemesnį lygį yra ydingas, nes visada rasi, kas blogiau gyvena. Kodėl tuomet sakome, nesilyginkime su tais, kurie kažką blogiau padaro, teisindami savo prastus rezultatus?“, – klausia jis.
Anot P. Jakutavičiaus – jo šeima stengėsi pati, jis asmeniškai keitė profesiją, kad galėtų augti ir kad galėtų gyventi geriau.
„Kodėl dabar mes staiga tampame kalti ir kažkam skolingi už savo pastangas? Prieš kelias dienas pirmą kartą gyvenime realiai pasižiūrėjau, kaip ten su imigracijos kriterijais Kanadoje, kaip su NT apmokestinimu Olandijoj“, – neslėpė jis.
Šimonytė: ne visi matematiką mylėjo mokykloje
Antradienio vakarą premjerė I. Šimonytė apie NT mokestį pasisakė feisbuke.
Anot premjerės, stebint diskusiją apie mokestį gali suprasti populizmo dedamąją, nes būna, kad politikoje be jos sunku ir tada esą ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų, kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška.
„Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje, – pažymėjo ji. – Bet realybės ignoruoti visgi nereikia. O realybė, gerb. vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks buržujaus mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi buržujus. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršiji 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį“.
Premjerė rašo, kad kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, buržujum būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų.
„Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčium, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais)“, – rašo ji.
Šimonytė teigia, kad šiuo metu galiojantis mokestis blogas tuo, kad yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą.
Jos teigimu, tai gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės.
„Kita didelė problema – kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – rašo ji.
Premjerė rašo suprantanti, kad mokesčiai yra nuobodūs, mokesčių teorija yra nuobodi, kaip ir bet koks kitas mokslas: „Nuobodu galvoti, iš kur tėtis/mama namuose gauna pinigų ir žymiai maloniau tikėti, kad yra būdas visiems visko duoti ir iš nieko nieko neimti. Bet, mano žiniomis, paskutinis tai sugebėjęs buvo Pranašas, pamaitinęs minią kepalėliu duonos. Kasdienybė daug proziškesnė“
I. Šimonytės teigimu, ji gerbtų kolegas, jeigu šalia maldų mažiems mokesčiams, jie melstųsi mažiems viešiesiems sektoriams – mokamiems keliams, mokamam švietimui ir sveikatos paslaugoms.
„Bet niekad to nepastebėjau. Priešingai, net tas paslaugas, kurias turi finansuoti savivaldybės pačios, jie siūlo toliau dotuoti centrinės valdžios ištekliais. Nes svarbu“, – teigia ji.
Pasak politikės, galima sureguliuoti būsto apmokestinimo sritį atskirai, kad „kažkam nesisapnuotų 4 proc. mokestis“, tačiau savivaldos atsakomybė teikiant paslaugas savo bendruomenėms auga ir augs, tai natūralus turtėjančios visuomenės dėsnis. Ji atkreipia dėmesį, kad savivaldos kuriama infrastruktūra kelia turto vertę savininkams.
„Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (wealth), nei NT mokestis“, – įsitikinusi ji.
Politikė rašo apgailestaujanti dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokesčių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų skolon, nes taip neva mažiau skauda.
„Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja – skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – feisbuke rašo ji.
O ką manote jūs? Savo nuomonėmis kviečiame dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt
