Apie tai penktadienį buvo kalbama laidoje „Delfi tema“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Ignas Kalpokas juokavo, kad „kuo šaltesnis sezonas bus namie ir darbovietėse, tuo jis karštesnis bus Seime“.
„Turime dabar dar kokteilį su artėjančiais Savivaldos rinkimais, tai neabejotinai galime tikėtis, kad šioje situacijoje visi, kurie tik galės, visų pirma kalbant apie opoziciją, mėgins tuos papildomus taškus susirinkti. Juo labiau, kad iš tikrųjų nepasitenkinimo visuomenėje yra daug, nes mes turėjome jau keletą iš eilės metų, kupinų įtampos – kovidas, migrantai, karas, dabar energijos iškelių kainos“, – akcentavo pašnekovas.
Dėl to neigiamas visuomenės emocijas, pasak jo, Vyriausybei bus natūraliai sunku suvaldyti.
„Iš opozicijos ir įvairių neparlamentinių jėgų taip pat bus bandoma šita situacija pasinaudoti iš pradžių Savivaldos rinkimuose, o paskui ir vėlesniuose“, – sakė I. Kalpokas.
Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas taip pat pastebėjo, kad pagrindo įtampoms tikrai yra.
„Skaičiau portale Delfi 23 klausimus ministrui Kreiviui. Tie klausimai visuomenėje kabo seniai. Pavyzdžiui, mūsų eurokomisaras Virginijus Sinkevičius dar vasaros pabaigoje sakė, kad vienas variantų – atsisakyti tos „Nord pool“ biržos, kur mes brangiai perkame elektrą. Tai kur reakcija? Net negirdžių kalbų apie tai“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.
Visgi, anot jo, reikia pasidžiaugti, kad šiuo metu akivaizdžiai matosi ir opozicijos darbas, kuriai šiuo metu susiklostė dėkinga situacija, tinkama kritikai reikšti.
„Mes turime parlamente poziciją ir opozicija. Kaip sporte yra varžybos, tai jie diskutuoja, kaunasi, nes kaimynystėje turime Rusiją ir Baltarusiją, kur išvis parlamente nėra jokios opozicijos, ten simuliantai parlamentų. Ačiū dievui, kad turime parlamentą ir gyvename demokratinėje visuomenėje, tik opozicija buvo gana pasyvi iki šiol. Jie irgi žaidėjai – dabar situacija dėkinga“, – paaiškino V. Dumbliauskas.
Politologas neslėpė pastaruoju metu pasigendantis politinės lyderystės.
„Studentams šneku apie politinės lyderystės vaidmenį, apie politikų santykį su biurokratais ir, bent jau Kreivio atveju, aš tos lyderystės nematau. Neaišku, ką jis padarė, ką nuveikė Briusely. Aišku, čia tas pats priekaištas ir Nausėdai – ką jis nuveikė Vadovų Taryboje, kad pakeistų tą algoritmą, pagal kurį mes taip brangiai mokame už elektrą? Pas mus pradės verslai stoti“, – konstatavo jis.
Eksperto vertinimu, ši valdančioji koalicija daro klaidas, ypač viešųjų ryšių srityje.
„Juk ta liberalizacija ne jų sugalvota – galėtų tai transliuoti visuomenei, kad ne jie kalti, tas elektros rinkos liberalizavimas, mano galva, nevykęs, čia iš Briuselio ateina biurokratų, liaudiškai tariant“, – sakė V. Dumbliauskas.
Be to, ne ši valdžia, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, nusprendė ir privatizuoti „Ignitis“.
„Reikia garsiai sakyti žmonėms, kad ne mes vieni čia įmerkę uodegas. Normalu, kad opozicija veikia, netgi pasitelkė prezidentą – ėjo pasiguosti pas prezidentą ir rado užtarėją. Tai normalus politinis procesas, politinė kova, kuri turi tam tikrą logiką“, – paaiškino politologas.
Visgi I. Kalpokas pažymėjo, kad, vertinant šios kadencijos opozicijos veikimą, neatrodo, kad vienybės yra daug.
„Tikrai kol kas nematyti, kaip Skvernelis su Karbauskiu galėtų tarpusavyje susitarti. Nemanau, kad ta vienybė bus labai ryški. Juo labiau, kad artėja Savivaldos rinkimai – kiekviena opozicinė partija norės išryškinti savo skirtumus, privalumus ir kuo jie yra geresni vieni už kitus tam, kad žmonės už juos balsuotų“, – sakė VDU docentas.
„Manau, kad kaip tik logiškesnis jiems variantas galėtų būti kalbėti atskirai, ieškoti atskirai tų kaltųjų. Politikoje kaltųjų paieška yra labai gera strategija, nes, ypač kai žmonės yra kuo nors nepatenkinti, visada yra lengviau, kai tau parodo, kas yra kaltas“, – teigė I. Kalpokas.
Prognozuoja ilgalaikį konfliktą
Politologas V. Dumbliauskas laidoje teigė, jog tik paties ministro D. Kreivio klausimai į interpeliacijos klausimus parodys, ar jis pajėgus į juos atsakyti.
„Dauguma gali apginti (savo ministrus, aut. p.). Bet yra klausimas – ar Tėvynės sąjungai yra naudinga laikyti D. Kreivį, ar jie nesumokės brangiau už tai? Nežinau, jis savo tais atsakymais turėtų parodyti savo politinę lyderystę. (…) Ar jis pajėgus atsakyti? Ar visuomenė ir mes išgirsime, pamatysime D. Kreivio sugebėjimą? Visa tai naudinga. Aišku, kad gali išlikti, opozicija nieko nepadarys, jai balsų neužteks“, – kalbėjo politologas.
Politologas taip pat pastebėjo, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda – keistoje padėtyje, nes Konstitucija nurodo, kad būtent prezidentas tvirtina Vyriausybės sutartį ir be jo parašo ji negali veikti.
„O po to jis neturi praktiškai jokių galių tą Vyriausybę paveikti. Ir dabar prezidentas jau tik savo patarėjo lūpomis išsako (poziciją dėl galimo Vyriausybės perkrovimo, aut. p.), nes yra nudegęs pirštus su Jaroslavu Narkevičiumi. (…) Prezidento institucija nėra išbaigta“, – laidoje sakė politologas V. Dumbliauskas.
MRU politologas V. Dumbliauskas pabrėžė, jog pastebi lyderystės šalyje trūkumą, nes prezidentas ir Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nuo pat 2020–ųjų metų Seimo rinkimų „nelabai šiltuose santykiuose“.
„Čia nieko keisto, nes čia skirtingos politinės jėgos. G. Nausėda yra išrinktas to vadinamojo kairiojo elektorato, o Seimo dauguma – vadinamojo dešiniojo elektorato. Yra toks sugyvenimo režimas, nors nieko iš to gero. Mes, kaip piliečiai, matome, kad lyderystė yra problemiška. (…) Kad konfliktas toliau bus tarp šių jėgų, yra akivaizdu, nes jie galvoja apie rinkimus“, – neramius laikus laidoje prognozavo MRU politologas V. Dumbliauskas.
Susikalbėjimui nepadeda
VDU docentas I. Kalpokas laidoje taip pat įvertino šalies vadovo poziciją. Jis teigė, jog plačiai aptariamas šalies vadovo kaip savotiško arbitro vaidmuo yra labai sudėtingas.
„Taip, prezidentas yra tarsi pakabintas mūsų sistemoje, bet, iš kitos pusės, kaip ir buvo minėta, mes turime gana aiškų elektoratų išsiskyrimą, gana aiškų požiūrių išsiskyrimą. Natūralu, kad tokioje situacijoje moderavimo, arbitro funkcija yra labai sudėtinga.
Natūralu, kad ir vieni, ir kiti turi kreipti dėmesį į savo rinkėjus, į jų lūkesčius. Ir, tikėtina, galvoti apie kitą kadenciją. Manytina, kad prezidentas irgi apie ją galvoja. Ir natūralu, kad tada reikia atstovauti būtent tos pusės, tos visuomenės grupės interesams“, – laidoje sakė I. Kalpokas.
Jis laidoje „Delfi tema“ sakė pastebintis šalies vadovo pastangas parodyti, jog „yra virš visko“.
„Gal siuntimas patarėjų komentuoti ir ginčytis su Vyriausybe irgi yra to požymis. Lyg prezidento komanda reiškia kritiką, o jis yra truputį virš to, bet tada nematau didelių šansų ypatingai vienybei arba dideliam susikalbėjimui.
Neabejotinai, situacijoje, kai einame iš vienos krizės į kitą, tai tikrai nėra pats geriausias dalykas, žiūrint į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą, nes to susipriešinimo visuomenėje mes vis tiek turime daug“, – kalbėjo VDU docentas I. Kalpokas.
„Situacija darosi vis rimtesnė“
Naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad mažėja žmonių, kurie Vyriausybės veiklą vertina teigiamai ir greičiau teigiamai. Tačiau, panašu, kad didžiausios valdančiosios daugumos partijos – Tėvynės sąjungos reitingai – tam atsparūs.
MRU politologas V. Dumbliauskas laidoje teigė, jog konservatorių reitingai gana pastovūs visą šią kadenciją.
„Jie pirmame trejetuke, jei taip galima sakyti. (…) O Vyriausybė vertinama už konkrečius darbus. Ir jeigu žmogui, kaip man, pabrango elektra daugiau nei dvigubai, suprantu, kad ne Vyriausybė kalta, kad čia yra daugybė veiksnių. (…) Bet vis tiek žmogus, kuris nelabai domisi politika, jis vis tiek kaltina valdžią pirmiausia. O valdžia pirmiausia – Vyriausybė. Nenuostabu, nes situacija darosi vis rimtesnė“, – kalbėjo jis.
Politologas priminė, jog beveik visų anksčiau dirbusių Vyriausybių reitingai „nespindėjo“.
„Bet dabar energetikos situacijoje matau pasimetimą, politinės lyderystės stoką. Nėra paaiškinimo, kodėl mes brangiai perkame elektrą, kodėl negalime jos pirkti pigiau. (…) Tokio atsakymo nėra. Gal ministrei pirmininkei dažniau reikėtų eiti į televiziją ir ramiu tonu aiškinti žmonėms, parodyti savo jautrumą, empatiją. Gal tada tie reitingai būtų aukštesni“, – laidoje „Delfi tema“ sakė politologas V. Dumbliauskas.
VDU politologas I. Kalpokas sutiko, kad politinės lyderystės trūksta.
„Kalbant apie informacijos sklaidą, tai čia, ko gero, yra amžina šios Vyriausybės problema. Kad dirbdama, daroma daug. Bet kuomet reikia apie tai papasakoti žmonėms aiškiai, trumpai, suprantamai, tuo viskas ir baigiasi. Būtent iš negalėjimo paaiškinti ir kyla didžioji dalis to nepasitenkinimo“, – svarstė jis.
Pašnekovas sutiko, jog laukia sudėtingas politinis sezonas. Ir liberalioms partijoms, į Seimą atnešančioms, diskusijas keliančius klausimus, taip pat nebus lengva.
„Ypač jis, ko gero, bus sudėtingas Laisvės partijai, žiūrint ir reitingų prasme – jie nėra stebuklingi. Ir tos temos, kurios visą laiką yra vyraujančios, jos nėra Laisvės partijos temos. Todėl jiems reikia taikytis prie to, kas vyksta. Žinoma, visada galima rasti paaiškinimų, kodėl laikas nėra tinkamas tam tikriems klausimams. Gyvenimas nesustoja ir niekada neapsiriboja vienu vieninteliu klausimu, net jei tai yra karas, net jei tai yra energetikos krizė, ar dar kas nors.
Mums reikia spręsti ir kitus, pačius įvairiausius dalykus. Ir todėl manau, kad tai yra natūrali demokratinio proceso dalis – Partnerystė ir kiti klausimai yra diskutuojami, svarstomi. Ir jau kokia bus Seimo valia dėl galutinių sprendimų, tą mes pamatysime“, – laidoje „Delfi tema“ sakė VDU politologas I. Kalpokas.
