Atrodo, kad pabėgėlių paskirstymo pagal kvotas idėja pasmerkta žlugti. Vokietijos politikai nusivylę, bet jau ima apsiprasti su nauja realybe - be iliuzijų.

Artėjant pabėgėlių krizės klausimams skirtam ES viršūnių susitikimui, vyksiančiam vasario 18 dieną, Prahoje susirinkusios Vyšegrado valstybės (Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija) pirmadienį tarėsi, kaip drauge su Makedonija ir Bulgarija užblokuoti Balkanų kelią. Tai vadinamasis „planas B“, numatytas tam atvejui, jei nesuveiktų „planas A“, t. y., jei Graikija ir toliau nesugebėtų apsaugoti išorinių Europos sienų. JT duomenimis, šiuo metu Graikiją kasdien pasiekia vidutiniškai po 2000 pabėgėlių.

„Kai kurioms valstybėms reikia spaudimo, - komentavo „planą B“ Vengrijos ambasadorius Vokietijoje Peteris Györkös. - Jei Graikija nevykdys savo pareigos ginti išorinę ES sieną, atsiras nauja išorinė siena viduryje Europos, - Makedonijos ir Bulgarijos pasienyje.“

Duodamas interviu Vokietijos radijo kanalui WDR 2, P. Györkös kritiškai pastebėjo, kad, nors Vokietijos pabėgėlių politikai dabar nepritaria maždaug 20 Europos Sąjungos valstybių, vis viena iš inercijos užsipuolami tik vengrai, Vyšegradas, rytų europiečiai.

Štai ir paskutiniojoje diskusijų laidoje per Vokietijos pirmąjį televizijos kanalą ARD graikų žurnalistė Kaki Bali emocingai išpyškino: „Kiek pabėgėlių apskritai priėmė turtinga Europa? Jordanija priėmė, Turkija, Libanas priėmė. Daug daugiau nei Lietuva ar Latvija!“
Suprantama, kad savo šalyse šansų užimti pozicijas neturintys jauni vyrai tampa ekonominiais emigrantais. Natūralu ir tai, jei negalėdami emigruoti, jie pradeda kovą prieš tuos, kurie turi užėmę pozicijas. O tada visi tų kraštų gyventojai, atvykę į mūsų žemyną, automatiškai įgyja teisę į politinį prieglobstį. Štai iš kur ta masinė migracija, kurios pradžią dabar patiriame. Tikrieji mastai siekia šimtus milijonų.

Vokietijos spaudimui nepasiduodančių Vyšegrado šalių laikysena Angelai Merkel – ne naujiena. Todėl ji planavo suburti Europos valstybių senbuvių koaliciją, pasirengusią vykdyti Turkijai duotus pažadus iš jos pabėgėlių stovyklų kasmet paimti po tam tikrą skaičių pabėgėlių.

Juo skaudžiau kanclerę turėjo nuvilti Prancūzijos premjero Manuelio Vallso šeštadienį padarytas pareiškimas, kad jo šalis nepritaria pabėgėlių paskirstymui pagal kvotas. Prancūzija esanti pasirengusi priimti pažadėtuosius 30.000 pabėgėlių, bet ne daugiau. „Prancūzija nesakė: ateikit į Prancūziją“, - baigdamas įgėlė M. Vallsas.
Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas

Net ir ES Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas, krikščionis demokratas, iki šiol palaikydavęs Angelą Merkel, šį pirmadienį Vokietijos radijo kanalui „Deutschlandfunk“ išsakė dideles abejones dėl pabėgėlių paskirstymo pagal kvotas sistemos. Pasak E. Broko, toks sprendimas pasmerktas žlugti jau vien dėl to, kad jis apeina problemos esminį punktą: būtinumą sumažinti patį migrantų į Europą skaičių. Svarbiausia esą ties Europos sienomis esančiuose registracijos punktuose atskirti karo pabėgėlius ir tikrus politinio prieglobsčio prašytojus nuo ekonominių migrantų.

Naujausius Vyšegrado grupės nutarimus Angela Merkel palydėjo kritika: „Lyg niekur nieko Makedonijoje, kuri nėra ES narė, statyti gynybinę tvorą, nesukant sau galvos, į kokią kritišką padėtį dėl to pateks Graikija - tai ne tik kad nėra europietiškas elgesys, bet ir neišsprendžia mūsų problemų.“
Angela Merkel

„Neapgaudinėkime visuomenės, kad migracijos problema kada nors visiškai išnyks“

Sociologo prognozė: migrantų krizė tęsis 10 metų

Be abejo, Europą užgriuvusi migrantų problema – be galo sudėtinga. Vien apsitverdamos, kad ir kokiomis aukštomis tvoromis, ES valstybės jos neišspręs. „Į migracijos klausimą turime žvelgti ekonominiu, geopolitiniu, humanitariniu, socialiniu, nacionaliniu, geostrateginiu ir saugumo lygmenimis,“ - problemos kompleksiškumą Miuncheno saugumo konferencijoje pabandė aprėpti Angelos Merkel Kanceliarijos vadovas Peteris Altmaieris, jos dešinioji ranka pabėgėlių klausimu.

Altmaierio nepaminėtas liko dar vienas itin svarbus - demografinis - aspektas, į kurį jau senokai atkreipė dėmesį vokiečių sociologijos profesorius Gunnaras Heinsohnas. Demografijos ir karų sąveikos problemą jis pirmą kartą plačiai išdėstė savo 2003 metais pasirodžiusioje studijoje „Sūnūs ir pasaulio galybė: teroras tautų kilimo ir žlugimo dinamikoje“.

Remdamasis jaunų vyrų pertekliaus visuomenėje statistika bei iš jos išvedamu karo indeksu, sociologas dar 2009 metais prognozavo, kad apie 2011 metus Artimuosiuose Rytuose prasidės masinės jaunų vyrų riaušės, o ilgai truksianti jų kova už pozicijas visuomenėje didelio gimstamumo šalis Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje pavers karo regionais. Atitinkamai apie 2015 metus kilsianti migrantų į Europą banga, neslūgsianti apie 10 metų.
Kol kas Gunnaro Heinsohno ateities įžvalgos pasirodė esančios ganėtinai tikslios. Mokslininkas mano, kad tai, kas dabar vyksta, tėra tik pradžia. „Suprantama, kad savo šalyse šansų užimti pozicijas neturintys jauni vyrai tampa ekonominiais emigrantais. Natūralu ir tai, jei negalėdami emigruoti, jie pradeda kovą prieš tuos, kurie turi užėmę pozicijas. O tada visi tų kraštų gyventojai, atvykę į mūsų žemyną, automatiškai įgyja teisę į politinį prieglobstį. Štai iš kur ta masinė migracija, kurios pradžią dabar patiriame. Tikrieji mastai siekia šimtus milijonų“, - neseniai aiškino sociologas dienraščiui „Die Welt“ duotame interviu.
Remdamasis jaunų vyrų pertekliaus visuomenėje statistika bei iš jos išvedamu karo indeksu, sociologas dar 2009 metais prognozavo, kad apie 2011 metus Artimuosiuose Rytuose prasidės masinės jaunų vyrų riaušės, o ilgai truksianti jų kova už pozicijas visuomenėje didelio gimstamumo šalis Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje pavers karo regionais. Atitinkamai apie 2015 metus kilsianti migrantų į Europą banga, neslūgsianti apie 10 metų.

Remdamasis gyventojų demografine raida tarp Indonezijos, Maroko ir Pietų Afrikos esančiame regione, kur dabar gyvena apie 2 milijardus žmonių, ir 2009 metais vykdyta tarptautine „Gallup“ apklausa, G. Heinsohnas teigia, kad šį regioną dabar norėtų palikti maždaug 500 milijonų žmonių. Kas, žinoma, nereiškia, kad jie tai išties padarys.

Migracijos problemos permanentiškumą atvirai įvardinti ragino ir Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni, kalbėdamas Miuncheno saugumo tarybos metu organizuotoje diskusijoje pabėgėlių klausimais: „Neapgaudinėkime viešuomenės, kad migracijos problema kada nors galėtų visiškai išnykti.“ Turime tik stengtis mažinti imigrantų skaičių ir valdyti migracijos srautus.

Europa su ją užgriuvusia migracijos problema palikta pati viena

Europos Sąjungos valstybės negali puoselėti iliuzijų, kad su tokiomis milžiniškomis migracijos problemomis galėtų susidoroti pavieniui. Miuncheno saugumo konferencijoje tai pabrėžė ir P. Altmeieris: „Vis labiau globalizuotame pasaulyje nebegali būti nacionalinių sprendimų.“
migrantai Slovėnijoje

Problemos sprendimą apsunkina ir tai, kad Europa šioje krizėje neturi patikimų pagalbininkų, turi tik dviveidžių atjautėjų. Tokių kaip Rusijos premjeras D. Medvedevas, „Times“ duotame interviu tikinęs: „Visiškai atvirai ir garbingai tariant, man paprasčiausiai gaila Europos.“ Nors bombardavimais Sirijoje Rusija pati didina pabėgėlių į Europą srautus.

Žurnalo „Cicero“ politinis komentatorius Wulfas Schmiese didelių vilčių nededa ir į JAV, nors jos savo iki galo neapgalvota intervencija Irake ir davė pradžią šiai krizei: „Planuotasis režimo pakeitimas Irake nusisekė tik iš dalies, nesuvaldytas chaosas sukėlė naujų intervencijų baimę. Dėl to į Libiją JAV išvis nebesikišo, o Sirijos diktatoriui tik grasino, bet galų gale jį toleravo. Ir to nesikišimo pasekmės yra ne mažiau dramatiškos, kaip ir intervencijos Irake.“
Juo skaudžiau kanclerę turėjo nuvilti Prancūzijos premjero Manuelio Vallso šeštadienį padarytas pareiškimas, kad jo šalis nepritaria pabėgėlių paskirstymui pagal kvotas. Prancūzija esanti pasirengusi priimti pažadėtuosius 30.000 pabėgėlių, bet ne daugiau. „Prancūzija nesakė: ateikit į Prancūziją“, - baigdamas įgėlė M. Vallsas.

Tiesa, JAV užsienio ministras Johnas Kerry, Miuncheno saugumo konferencijoje pabėgėlių krizę pavadinęs „kone egzistencine grėsme“ Europai, pažadėjo nepalikti Europos su šia problema vienos. Vašingtonas sakėsi padėsiąs NATO saugoti Europos išorines sienas.

Pareiškimų neseka realūs veiksmai, judama sraigės tempu

Miuncheno diskusijoje pabėgėlių klausimams dalyvavęs dabartinis ES Tarybos prezidentas, Olandijos užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas kartojo tai, ką ES funkcionieriai kalba jau ištisus mėnesius: „Mūsų pareiškimus privalo sekti darbai“. „Tačiau visur kur, ar tai būtų registracijos punktų steigimas Graikijoje, ar pabėgėlių perkėlimas pagal susitarimą, ar Šengeno išorinių sienų saugojimas, judama sraigės tempu,“ - priekaištavo Koendersas.

Vyšegrado valstybės taip pat išsakė nepasitenkinimą „somnanbuliška Europos pabėgėlių politika“: jau balandį buvo nutarta steigti Graikijoje pabėgėlių registracijos centrus, tačiau tik dabar reikalas pagaliau pajudėjo; daugiau nei 60 procentų į Europą atvykstančių migrantų neturi teisės į politinį prieglobstį, tačiau jie vis viena įleidžiami į ES.

Europa privalo skubiai imtis priemonių įvairiose srityse. Būtina užtikrinti, kad pavasarį nepadidėtų migrantų srautas iš Afrikos, tuo tikslu būtina užblokuoti uostus Libijoje, jau Libijos vandenyse kovoti su žmonių kontrabandininkais. Būtina glaudžiau bendradarbiauti su Makedonija, kontroliuojant Balkanų kelią. Bet pirmiausia būtina gerinti darbą Graikijoje.

Tiesa, esama ir pažangos. Rugsėjo mėnesį Graikijoje būdavo registruojami tik 5 procentai migrantų, dabar – apie 70 procentų. Į Graikiją nugabenta technika, reikalinga greitam ir užtikrintam pabėgėlių registravimui. Susitrata, kad sieną tarp Turkijos ir Graikijos saugos NATO kariniai laivai.

„Tačiau jei Graikija nenorės rimtai kooperuoti, turime būti pasiruošę bendradarbiauti su Makedonija,“ - perspėjo ES Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas. Tai nereiškia, kad siena bus uždaryta. Tiesiog tuomet atranka bus daroma Makedonijos pasienyje, ir neturintieji teisės į politinį prieglobstį liks Graikijoje, kol Graikija nebus pasiruošusi imtis priemonių savo pasienyje, - aiškino Brokas.

Priemonių migrantų srautams mažinti turi ir didžiausias jų magnetas – Vokietija. Vasarą garsiai kritikavę Daniją dėl politinio prieglobsčio ieškotojams mažinamų socialinių pašalpų, Berlyno politikai dabar patys mėgina mažinti šalies patrauklumą, žingsnis po žingsnio suverždami politinio prieglobsčio įstatymą.

E. Brokas tokiems žingsniams pritaria: „Negali būti, kad ekonominis ir socialinis Vokietijos patrauklumas ir toliau skatintų imigruoti žmones, neturinčius teisės į politinį prieglobstį. Ir aš tikiu, kad jauniems žmonėms iš Alžyro, Maroko bei daugelio kitų šalių taps aišku: „Esam atviri pabėgėliams, gelbstintiems savo gyvybę, esame atviri politinio prieglobsčio prašytojams, bet ne ekonominiams bėgliams. Turime visiems tai aiškiai pasakyti.“
Elmaras Brokas

Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas dienraščiui „Kurier“ trečiadienį prognozavo, kad ir Vokietija paseks Austrijos pavyzdžiu ir netrukus sugriežtins savo pabėgėlių politiką. Vyriausybės turi daryti sprendimus, „atsižvelgdamos į realybę“, - sakė socialdemokratas.

Be to, artėjant ES viršūnių susitikimui, W. Faymannas tikisi, kad Turkija ims aktyviau kovoti su žmonių kontrabandininkais bei, kaip sutarta, priims atgal iš Graikijos parsiunčiamus pabėgėlius: „Tai būtų signalas, kad nėra prasmės lipti į valtį, jei vis viena būsi pargabentas atgal.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (563)