„Tai bus rinkimų ir karų metai“
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Ž. Pavilionis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė besitikintis, jog Lietuvos užsienio politika šiemet nesikeis. Visgi, jis pripažino, jog nerimą keliančių klausimų tikrai yra.
„Iki kokios sienos susikurs tame pasaulyje, ar jis liks toks atviras ir demokratiškas? Grubiai šnekant, šiek tiek bijau tų kraštutinumų išaugimo. Kraštutinė dešinė, kairė auga visur, tai tarpusavyje susisiekiantys indai.
Ar tai gali būti Donaldas Trumpas? Net ir ta kraštutinė dešinė Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Ir kaip toli šiame laikotarpyje nueis pasaulio blogiukai, kurie jau yra susiformavę į tą naują blogio ašį. <...> Tai ar jį įsigalės, ar tas transatlantinis aljansas? Bus tokie takoskyros metai – kas ką“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo konservatorius Ž. Pavilionis.
Parlamento teigimu, 2024–ieji bus „posūkių ir iššūkių“ metai.
„Aišku, mums reikia dirbti su visomis pusėmis. Mes dėl to ir išsilaikėme, jog sugebėjome ne tik kairėje ir dešinėje Lietuvoje vieningai laikytis, bet kad ir kas bus išrinkta JAV, Lenkijoje, mes dirbsime su visais“, – pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
Parlamentaras teigė, jog nebijo pasikeitimų, bet bijo naujų jėgų, kurios gali atvesti iki autokratinių režimų.
„Aš tikrai nebijau pasikeitimų tame liberaliame demokratiškame pasaulyje – ką tauta pasirenka, su tuo mes tikrai surasime kalbą. Aš labiausiai bijau, kad Lietuvoje atsiras jėgų, visokių „Nemuno aušrų“ (tai antisemitizmu kaltinamo parlamento Remigijaus Žemaitaičio buriama nauja jėga, aut. p.), kurios gali pastatyti ant autokratinių režimų“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo Ž. Pavilionis.
Jis pateikė ir kelis pavyzdžius iš Europos. Pavyzdžiui, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris „pradžioje lyg ir buvo normalus dešinysis“.
„Po to toli į dešinę, o po to – po Maskvos ir Pekino sparneliais. Arba pasižiūrėkite į Serbijos lyderį, kuris, kai buvo daromas Balkanų susitikimas prieš pat Ukrainai labai lemtingą sprendimą padėti derybas, serbų lyderis apsikabino Vladimirą Putiną. Daug kas bijo, kad V. Putinas ir panašios jėgos tokiame laikotarpyje gali sukurti naujus karus. <...>
Tie lyderiai proto daug neturi, neturi daug normalių patarėjų ir jie gali pagalvoti, kad mes tokie silpni, kaip V. Putinas po Afganistano pradėjo galvoti, kad gali pradėti pulti. Kažkas pasakė, kad šie metai bus rinkimų ir karų metai“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi konservatorius Ž. Pavilionis.
Beda pirštu į valdančiuosius
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, valstietis G. Surplys pirštu bedė į vidaus nesutarimus.
„Metai bus karšti. Ir dėl to, kad pusė pasaulio rinks kažką ir vyks rinkimai. Ir dėl karų. Šioje vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir aš nuo pat šios kadencijos pradžios kalbame apie grėsmę mūsų užsienio politikos koordinuotam veikimui.
Nes nuo pat kadencijos pradžios matome nesutarimus tarp valdančiųjų ir prezidento, matome nesutarimus tarp pačių valdančiųjų, skirtingų koalicijos partijų, tos pačios Tėvynės sąjungos skirtingų ministrų – jeigu konkrečiai tai užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų. Mūsų supratimu tai kenkia mūsų užsienio politikos įvaizdžiui“, – kalbėjo valstietis G. Surplys.
Jo teigimu, kiekvienas Lietuvos sąjungininkas ir priešas, žinodamas šiuos nesutarimus, gali rinktis su kuo kalbėti.
„Trūksta tos vienybės ir tai yra atsitikę turbūt dėl to žaidimo – kas labiau Tėvynę myli, parodykime dabar. Dėl to triukšmo yra daug, kalbėjimo apie artimiausiu metu galimą karą tarp Rusijos ir NATO irgi yra daug. Bet per tuos grožio konkursus mes pamiršome, kad reikia darbus daryti. Mes vis dar neturime slėptuvių, aiškiai nesame susitarę dėl kariuomenės vizijos“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo parlamentaras G. Surplys.
O artėjantys EP rinkimai, pasak LVŽS atstovo G. Surplio, kelia iššūkius ir liberaliai demokratijai.
„Ji turi tokią pagundą išsigimti į tam tikrą liberalią ne demokratiją, diktatūrą, kai kurie ir taip sako. Ir ką aš turiu omenyje, protestuoja ūkininkai, tai vyksta ne tik Lietuvoje, turime streikus oro uostuose, dėl pensijų... Yra demokratijoje tokia grėsmė, kad tauta, visuomenė pasijunta negirdima savo valdžios. Šioje kadencijoje mes irgi tai ne kartą matėme“, – tikino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas G. Surplys.
Tad „mačistiniai lyderiai“, pasak Žinių radijo pašnekovo, turi galimybę suvienyti nepatenkintą visuomenės dalį savo naudai.
„Bet tai, kad stiprios, tvirtos rankos tendencijos kartais yra sukuriamos pačių liberalių valdančiųjų partijų, matau kaip vieną iš demokratijos ir autoritarinio valdymo konkurencijos grėsmių“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi LVŽS atstovas Seime G. Surplys.
Pataikauja rinkėjams?
Valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovas Ž. Pavilionis laidoje, po G. Surplio pasisakymo, tikino, jo esminė klaida yra pirštu rodyti į vidaus problemas.
„O grėsmės didžiausios mums šiuo metu yra išorėje. Šiuo metu mūsų valstybei didžiausia egzistencinė grėsmė kyla išorėje. Ten susiformavo jėgos, kurios gali jėga mus sunaikinti, jos jau naikina mūsų brolius ir seseris. Liūdesys tame, kad populistinės jėgos nemato jų, jas nurašo. Ir nurašo jas tol, kol tankai neatvažiuoja į Vilniaus gatves.
Manau, kad tame yra didžiulis pavojus, kad net ir Lietuvos rinkimuose jau matau, kaip dauguma lyderių flirtuoja, bandydami gauti kuo daugiau balsų, bet tai daro kaip stručiai kišdami galvą į smėlį ir atsiriboti nuo tų grėsmių“, – savo poziciją pateikė Ž. Pavilionis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Ž. Pavilionis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, jog tikrieji politikos lyderiai nepataikauja rinkėjams, o sako kartais ir nemalonią tiesą.
