„Jau lyg ir stabilizuojame situaciją, viskas pasikeičia – ir vėl iš naujo, kyla nerimas, vėl žmonės skambina, nežino, kaip elgtis, – tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Suprantate, išeina Vyriausybės nutarimas, o toliau – nieko, ir žmonės nežino, ką daryti“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.
Pasak jos, žmonės sunkiai pakelia netikrumo dėl rytojaus jausmą.
„Mes dabar turėjome kelias juodas savaites dėl rugsėjo 13 d., kai buvo pasakyta, kad gamybos įmonės turi testuotis. Kaip ir kur padaryti, niekas nieko neišaiškino, darbdaviai interpretavo, kaip kam įdomu, masiškai pažeidinėjo Darbo kodeksą ir kitus dalykus. <…> Dabar – toks laikotarpis, Vyriausybė sako: reikės ar nereikės mokėti už testą, tada – privalomas skiepijimas, <…> klausi, kokios yra atskiros grupės, niekas nežino. Kaip žmogui jaustis? Esi neužtikrintas dėl rytojaus“, – piktinosi I. Ruginienė.
Pasak profsąjungų atstovės, įtampa kyla ne tik nepasiskiepijusiems, bet ir pasiskiepijusiems.
„O kaip su kaukėmis buvo? Tai reikia kaukės, tai nereikia, dabar jau kalba, kad lauke reikės kaukės. Kažkoks kosmosas, nesuprantu, kas su Vyriausybe darosi, ar tai yra pervargimas?“ – dėstė I. Ruginienė.
„Delfi“ atkreipia dėmesį, kad kaukės šiuo metu yra privalomos vidaus patalpose. Kalbėdama apie jų dėvėjimą lauke, profsąjungų konfederacijos vadovė greičiausiai turėjo mintyje premjerės patarėjos sveikatos klausimais Živilės Gudlevičienės „Žinių radijuje“ išsakytą mintį, kad, jeigu dviejų metrų atstumo nepavyksta užtikrinti lauke, reikėtų ir ten jas dėvėti. Bet kol kas apie tai Vyriausybė nieko nesvarsto.
Vis dėlto profesinių sąjungų konfederacijos vadovė ne kartą pokalbyje akcentavo aiškumo trūkumą.
„Jeigu aš priimu sprendimą, turi būti aiškus algoritmas, kaip tą sprendimą įgyvendinti. Antra, reikėtų baigti terorizuoti paprastus darbuotojus, nustoti dėl savo visų nesėkmių kaltinti žmogų ir, kad pasitaisytum, jei ko nesugebi padaryti, naudoti spaudimą bei rykštės metodą“, – teigė I. Ruginienė.
Jos nuomone, jei būtų nekeliama įtampa, vien tai paskatintų skiepijimąsi.
„Juk žmonės irgi ne kvaili, mato, kas sunkiai serga, galbūt kažkieno artimasis numirė, visa tai žingsnis po žingsnio paskatins daug ką skiepytis, bet nereikia bereikalingai kelti įtampos“, – piktinosi I. Ruginienė.
Neigiamai vertina idėją dėl privalomo kai kurių darbuotojų skiepijimo
Profsąjungų konfederacijos pirmininkė neigiamai vertina idėją įvesti kai kurių grupių privalomą skiepijimą.
„Pirmiausia, sunku teigti, kad tai yra atskiroms grupėms, nes sąrašas tų grupių devyniais užraktais užrakintas. Niekam nėra aišku, kokios tos grupės bus. Teikiant tokį rimtą įstatymo projektą, turėjo būti iš karto kalbama apie konkrečias profesijų grupes, turėjo būti aiški argumentacija – kodėl būtent tos grupės, o ne kitos“, – aiškino I. Ruginienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad, jeigu kalbama apie medikus, mokytojus, tai šios profesijų grupės ir dabar yra daugiausia pasiskiepijusios, 90+ procentų darbuotojų paskiepyta.
„Ar tikrai dabar reikia rykštę naudoti būtent šitų profesijų grupėms? Klausimas, kas yra tie likę darbuotojai, kurie nesusiskiepijo? Kiek žinau, gamybos įmonėse irgi gana tvarkingai darbuotojai skiepijasi. Dėl ko priimamas toks projektas? Kiek girdėjau iš Vyriausybės, pagyvenę žmonės vangiau skiepijasi, ir vaikai likę nesuskiepyti, nes tiesiog jie dar negali to padaryti. Tai kodėl sankcijos yra taikomos darbuotojui? Šito niekaip negaliu suprasti“, – dėstė I. Ruginienė.
Dėl darbuotojų privalomo skiepijimo dar diskutuojama
Vyriausybei trečiadienį pritarus, kad būtų skiriama 100 eurų dydžio finansinė paskata skiepytis nusprendusiems senjorams, premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad privalomas kai kurių sričių darbuotojų skiepijimas nebuvo svarstomas, nes kol kas diskutuojama, kokia forma tai turėtų būti įteisinta.
„Todėl, kad pačiame projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbame“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, kyla klausimas, ar tai yra darbo organizavimo dalykai, dėl kurių pasiūlymų turėtų ir patys darbdaviai. Taip pat, pasak jos, pasiūlytos formuluotės galėtų būti įvairiai interpretuojamos.
„Tą klausimą reikėtų apsvarstyti – ar tai vis dėlto turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis, kuri numato tam tikrą darbo organizavimo tvarką ir darbdavio teises, organizuojant darbą. Tada tai būtų kito įstatymo keitimas ir, aišku, truputėlį kitokia procedūra“, – sakė premjerė.
Vis dėlto ministrų kabinetas pritarė siūlymui, kuriuo numatoma, kad nuo gruodžio 1 d. profilaktiniai testai žmonėms, kurie nepasiskiepiję, bet dėl darbo specifikos privalo testuotis, nebebūtų finansuojami valstybės.
Tokiais atvejais už testavimą mokėtų patys darbuotojai, nebent darbdavys prisiimtų testų finansavimą. Išimtys numatytos tik tiems darbuotojams, kurie negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių, arba jei valstybėje neužtektų vakcinų.
„Tai, kas esamomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojams kainuoja apie keliolika milijonų eurų ir gali būti pateisinama, kai nėra alternatyvių pandemijos valdymo priemonių, tai yra vakcinų, dabar, kai vakcinos yra prieinamos absoliučiai visiems ir absoliučiai visur, tikrai yra sunkiai paaiškinama ir pateisinama.
Dėl tos priežasties siūloma numatyti, kad nuo gruodžio 1 d., jeigu Seimas priimtų šitą įstatymą, būtų suteikta pakankamai laiko visiems nepasiskiepijusiems pasiskiepyti, už profilaktinį testavimą, jeigu jis būtų privalomas, būtų mokama kaip ir už bet kokią kitą profilaktiką pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, tai yra darbuotojo arba darbdavio lėšomis, pagal tai, kaip įmonėse sutarta“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pridūrė, kad apie 19 mln. eurų per metus būtų skiriama vien testams.
„Mes dar turime įvertinti, kad yra ir žmonių darbas, ir visa infrastruktūra, kurių kaštus atliepti labai sunku. Valstybė yra pasirūpinusi kiekvieno žmogaus vakcina, ir testavimasis – tik papildoma priemonė mažinti rizikoms, tačiau ji nesprendžia klausimo iš esmės“, – sakė A. Dulkys
Siūloma, kad tokį pokytį Seimas svarstytų skubos tvarka.
