Profsąjunga pasiūlė šiais metais atsisakyti brandos egzaminų, bet ministerija svarsto kitus variantus

„Du vaikai yra mediko ir iš vienos šeimos, o trečio vaiko šeima turi dirbti ir negali būti namuose“, – sakė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Nors mokykla turi kompiuterių, bet vaikai atsinešė savo ir viename kabinete prižiūrimi vieno mokytojo jungiasi prie nuotolinių savo klasių pamokų.

„Dirba su savo klase ir vienas kitam netrukdo, turi ausinukus ir darbuojasi“, – tikino mokyklos direktorius.

Vienoje iš įvairių klasių sudarytoje grupėje, anot savivaldybės, gali būti iki 10 vaikų ir juos prižiūri nebūtinai mokytojai.

„Priežiūrą vykdo ir kiti specialistai, pavyzdžiui, visos dienos mokyklos specialistai, bibliotekininkai, mokytojų padėjėjai, nes pedagogai veda nuotolines pamokas“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Alina Kovalevskaja.

Į mokyklą atėjusiems vaikams parūpinama karšto maisto, tačiau bent jau Vilniuje vietoje žadėtų 400, tėvai atvedė perpus mažiau, beveik 200 pradinukų.

„Yra savivaldybių, kuriose poreikio nėra, arba savivaldybių, kuriose poreikis yra nedidelis. Pavyzdžiui, dešimt vaikų per visą savivaldybę. Tikėtina, kad per visas savivaldybes, mūsų preliminariais vertinimais, turėtų būti maždaug 600-700 vaikų“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Anot ministerijos atstovės, daugiausia vaikų atėjo didžiuosiuose miestuose, kur dirba daugiausia medikų.

© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau mokytojams galvas skauda ne tik dėl pradinukų, bet ir dėl abiturientų. Nežinia, kada jie grįš į mokyklas, o ruoštis egzaminams nuotoliniu būdu esą ne tas pats kaip klasėje. Todėl Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo brandos egzaminų atsisakyti.

„Žiūrėti mokinių metinius pažymius ir kokia yra užsienio praktika, užsienio universitetų. Tą alternatyvą reikėtų svarstyti ir diskutuoti turbūt tiek su abiturientais, tiek su jų tėvais“, – komentavo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė sakė, kad dar pavasarį nuspręsta, jog toks abiturientų žinių įvertinimas turi daugiau trūkumų nei privalumų, todėl Lietuvai nepriimtinas.

„Svarstysime dėl lietuvių kalbos įskaitos žodžiu šiais metais, galbūt bus priimtas sprendimas jos atsisakyti. O egzamino turinys pačia savo struktūra turbūt nesikeis taip, kaip numatyta egzaminų programose. Jos gali būti keičiamos tik likus dvejiems metams iki brandos egzaminų.“

Kol kas egzaminų tvarkaraščio keisti neketinama, o jau balandį, per moksleivių atostogas, numatytos užsienio kalbų įskaitos žodžiu.

„Šitos egzamino dalys gali vykti, aišku, ir nuotoliniu būdu, jeigu kartais matytume, kad epideminė situacija negerėtų. Tada galimi įvairūs variantai – tiek šiek tiek vėlinti kai kuriuos egzaminus arba perkelti į birželio mėnesį“, – teigė ministerijos atstovė.

Savo ruožtu pedagogai sakė, kad nukelti egzaminus birželiui ne pati geriausia išeitis, nes, kaip parodė praėję metai, vargina karščiai, o mokiniai būna pavargę dėl ištęstų mokslo metų. Sprendimai dėl egzaminų, anot ministerijos, gali būti priimti iki kovo.