Šalies prezidento sudarytos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, šeštadienį kalbėdamas per LRT radiją, pasakė, kad COVID-19 situacija šalyje stabili, tai rodo vis mažėjantys naujų susirgimų skaičiai bei kiti rodikliai, išskyrus nerimą keliantį didelį mirčių skaičių. Bet pagrindo švelninti karantino reikalavimus dar nėra. Tad kiekvienas privalo jų laikytis, saugodamas save bei kitus.

Būtina ne tik naudoti asmenines apsaugos priemones – kaukes, dažnai plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo, nesibūriuoti, be didelio reikalo neiti iš namų, bet ir būnant namuose ar darbovietėse, dažniau vėdinti bei dezinfekuoti patalpas.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje jau atlikta 1,64 mln. tyrimų. Teigiamų tyrimų dalis (per 7 paskutines dienas) siekia 24,3 proc. Daugiausiai teigiamų atsakymų (64,4 proc.) gauta Birštone, kur testuoti 45 gyventojai. Kitose savivaldybėse fiksuotos teigiamos tyrimų dalys mažesnės: Alytaus r. – 43,4 proc. (testavimo apimtis – 457), Elektrėnų sav. – 40,3 proc.(457), Šalčininkų – 38,8 proc. (523), Trakų – 37,4 proc. (768). Vilniaus rajono savivaldybėje teigiamų atsakymų gauta 35,2 proc. iš 1810 tyrimų.

Mirčių dėl COVID-19 iki šiol nenustatyta vos trijose Lietuvos savivaldybėse iš visų 60-ties. Nė vienas žmogus būtent dėl koronaviruso ligos nemirė Birštone, Neringoje bei Pagėgių savivaldybėje, tačiau pastarojoje dėl kitų priežasčių fiksuotos 5 infekuotų gyventojų mirtys, kitose dviejose – mirė po vieną užsikrėtusį asmenį.

Visoje Lietuvoje COVID-19 aukomis jau tapo 1614 žmonių, dar 838 užsikrėtusių koronavirusu gyventojų mirties priežastimi gydytojai pripažino kitas ligas.

Kauno miestas dėl pasaulyje siautėjančio koronaviruso jau prarado 185 gyventojų gyvybes, dar 60 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių. Vilniuje COVID-19 aukomis tapo 184 žmonės ir dar fiksuotos 122 užsikrėtusių virusu gyventojų mirtys, pasak medikų, įvykusios dėl kitų priežasčių. Šiauliuose šie skaičiai tokie:119 ir 38, Klaipėdoje – 77 ir 69, Panevėžyje – 46 ir 14.

Kaip paskelbta šeštadienį, šiuo metu šalyje koronaviruso liga serga 66244 žmonės, nuo jos pasveikusių yra daugiau – 76703. Per pastarąsias 14 dienų nustatytas naujų ligos atvejų skaičius – 1286,9 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Vilniaus miestas pagal šį santykinį sergamumo rodiklį savivaldybių sąraše šiuo metu – 14-as (1474,8 atv.), Vilniaus rajonas –12-as (1480,8 atv.). Kaunas – 21-as (1242,7 atv.), Kauno rajonas – 30-as (1146 atv.), Klaipėda –19-a (1280,1 atv.100 tūkst. gyventojų), Šiauliai – 22-i (1222,5 atv.).

Panevėžiui vis dar nesiseka išsiveržti iš santykinai didžiausiu sergamumu Lietuvoje pasižyminčių savivaldybių trejetuko. Šiame mieste per dvi pastarąsias savaites nustatyta 2014,3 naujo COVID-19 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. Panevėžys pagal sergamumo rodiklį savivaldybių sąraše yra antras. Tebepirmauja Alytus (2040 atv.), trečias – Pakruojo rajonas (1843,4 atv.).

Pagal 14 dienų sergamumą sudaryto šalies savivaldybių sąrašo pabaigoje – Neringa (481,6 atv.), 59-oje vietoje – Rietavas (537,2 atv.), 58-oje – Biržų rajono savivaldybė (541,4 atv. 100 tūkst. gyventojų).