„Parduotuvėje matau tokias sutrintas kaukes, žmogus turbūt tą pačią kaukę nešioja kelias savaites ir ją laiko kišenėje kartu su nosine, pirštinėmis. Per dieną, jei išeinu kur nors į lauką, sunaudoju šešias aštuonias kaukes. Namuose jų nenešioju. Bet žmonės vis naudoja tas pačias“, – stebėjosi A. Laiškonis.
Profesoriui nerimą kelia ir elgesys žmonių, kurie viešajame transporte kaukes dėvi po smakru pasikabinę.
„Mane kelis kartus iškoliojo autobuse, kai paprašiau: „Būkite malonus, užsidėkite kaukę, kad apsaugotumėte kitus žmones.“ Sakė: „Aš nesergu, nesirgsiu, tu nesikišk.“ Žmonės labai grubiai atsakė į pastabas.
Mūsų žmonės nesupranta, kad tai yra problema, kuri nematoma. Jeigu niekas iš artimųjų nesusirgo, tai žmonės nelabai reaguoja“, – sakė A. Laiškonis.
Ilgametis medikas ir mokslininkas pasakojo, kad žmonės supranta to viruso pavojingumą susidūrę su bėda, ir pateikė konkretų pavyzdį.
„Kai numirė mažame Žemaitijos miestelyje trys žmonės, miestelis pasikeitė šimtu procentų: atsirado kaukės, buvo plaunamos rankos. Nes mirė artimi žmonės, o jie net atsisveikinti negalėjo – supakavo, uždarė, išvežė, kremavo“, – pasakojo A. Laiškonis.
Dabar neitų į lauko kavinę
Profesorius prisipažįsta, kad pats šiuo metu nenorėtų apsilankyti lauko kavinėje.
„Kai pasižiūrėjau, kaip dabartiniu metu žmonės elgiasi lauko kavinėje... Jie nesiima jokių apsaugos priemonių. Man susidarė vaizdas, lyg jie būtų paleisti nuo grandinės, – stengiasi įrodyti, kad yra kažkokie ypatingi. Kiek mačiau per televiziją, Kaune ar Vilniuje neateina išgerti kavos arba arbatos, pabendrauti, jie ateina su triukšmu, norėdami kažkaip save išreikšti, ir tai yra labai pavojingas dalykas“, – komentavo A. Laiškonis.
Profesoriui apmaudą kelia jaunų žmonių elgesys.
„Sako, kad jie visi pavargę. Jie yra pavargę nuo to, kad negali patekti į kavinę. Mano tėvų karta buvo pavargę todėl, kad juos vežė į Sibirą, kad jie neturėjo kuo maitinti vaikus. Ir niekada niekas nesiskundė, kad jie buvo pavargę.
Mane labai jaudina, kai prisimenu, kaip buvo formuojami ešelonai į Sibirą, ir mes, vaikai, nešdavome tiems žmonėms pavalgyti sriubos. Dabar mes negalime išgyventi neišvažiavę į užsienį arba nepašūkavę kavinėje“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Tiems, kurie būtinai nori vasarą keliauti į užsienį, profesorius pataria prieš tai atidžiai pastudijuoti, kokia situacija yra toje šalyje, ar grįžus reikalinga saviizoliacija.
„Neabejoju, kad, kai vasarą Europoje pajudės didelis žmonių kiekis, turėsime didesnį užkrėstumą, kadangi vakcinacija vėluoja. <…>. Jeigu vasarą lietuviai pakeliautų po mūsų gimtąją Lietuvą, pamatytų gražiąsias bažnyčias, mažus miestelius, kaip juos sutvarkė, jie tikrai nieko neprarastų, nes kiekvienu momentu galėtų grįžti į namus, o svetimoje šalyje rizikuoja. Bet žmonėms dabar – ne mada neatostogauti užsienyje“, – sakė A. Laiškonis.
Siūlo nuleisti amžiaus kartelę skiepijamiems
Savo gyvenimą kovai su infekcinėmis ligomis pašventęs profesorius nemano, kad šiuo metu reikėtų visas pastangas skirti tam, kad būtų paskiepyti to nenorintys senjorai.
„Tiems žmonėms, kurie nesiskiepija, nieko nepadarysime. Man buvo labai keista, kad važinėja premjerė ir kiekvieną močiutę bando įtikinti skiepytis. Yra žmonių, kurie niekada nesiskiepijo ir nesiskiepys.
Mano galva, dabartiniu metu reikėtų nuleisti skiepų kartelę, pradėti skiepyti žmones nuo 55 metų, tuos, kurie dirba, kurie nori skiepytis, o ne gaudyti miško pakraštyje gyvenančią močiutę. Per savo gyvenimą man niekada nepavyko įtikinti nė vieno žmogaus, kuris nenorėjo skiepytis. Net negalvoju, kaip tuos žmonės įtikinti, jeigu jie nenori, tegul nesiskiepija“, – sakė A. Laiškonis.
Apskritai profesorius buvo kritiškas kalbėdamas apie valdžios sprendimus, kurie iš esmės laisvina karantino sąlygas.
„Užkrečiamumas auga. 100 tūkst. gyventojų jau pasiekėme virš 500 atvejų per 14 dienų, ir mes nuolat atlaisviname karantiną. Vadinasi, mes sakome ir darome priešingus dalykus. Kai neberibojame gyvenimo, stengiamės įtikti mūsų stambiesiems verslininkams, kurie, kiek suprantu, reikalauja iš Vyriausybės palengvinimų.
Matysime, jei turėsime dar vieną bangą, ir ji smogs vasarą, kai prasidės kurortinis sezonas ir žmonės daug judės, bus labai sunku. Mes tą matome per kiekvienas šventes. Su nerimu laukiu Motinos dienos. Jokių apribojimų nebus, mes važiuosime per visą Lietuvą. Ne visos mamos dar paskiepytos“, – sakė A. Laiškonis.
Koronavirusas nugalėjo gripą
Infekcinių ligų specialisto nė kiek nestebina faktas, kad šiais metais ypač mažas sergamumas gripu.
„Vienas dalykas – jeigu mes naudojame visas nuo gripo saugančias priemones (nešiojame kaukes, plauname rankas, vėdiname, laikomės izoliacijos, bendravimo apribojimų), tai, savaime suprantama, turime vieną medalio pusę.
Antras dalykas – mes užmirštame klasikinius virusologijos dėsnius, yra vadinamoji virusinė interferencija. Tai toks dėsnis – jeigu vienu metu pasirodo du virusai, tai visada laimi tas, kuris stipresnis. Stipresnis virusas nugali silpnąjį. Silpnasis virusas negali plisti. Ir mes šiais metais turime puikų virusinės interferencijos pavyzdį, kai koronavirusinė infekcija visiškai užblokavo gripą. Kiek man teko kalbėtis su šeimos gydytojais visoje Lietuvoje, gripo atvejų praktiškai nebuvo diagnozuota“, – sakė A. Laiškonis.
Pasak profesoriaus, koronavirusas yra oro lašelinė infekcija, kuri smarkiai nesiskiria nuo mums jau žinomo gripo.
„Yra vienas dalykas, kuo koronavirusas ypatingas, – gripo formos yra simptominės, o koronavirusinė infekcija turi asimptominių formų. Jos labai pavojingos, nes kontaktuodami su tokiais žmonėmis mes nežinome, ar jie serga, nes patys nejaučia. Tai labai daug prisideda prie viruso paplitimo“, – sakė A. Laiškonis.
Kartu profesorius priminė, ką apie oro lašeliniu keliu plintančias infekcijas mus jau yra išmokęs gripas ir ką galima pritaikyti kalbant apie koronaviruso prevenciją.
„Žinome, kad jis plinta uždarose patalpose, kai yra glaudus žmonių bendravimas, kai nevėdinamos patalpos ir kai yra vienas arba keli gripo viruso nešiotojai, kurie kosėdami arba čiaudėdami skleidžia infekciją aplinkiniams. O aplinkiniai parneša gautą infekciją į namus.
Epidemija plinta jau nebe dienomis, o valandomis. Mes puikiausiai žinome, kad pirmas dalykas, kuris mums reikalingas tokiais atvejais, tai yra vėdinimas, ir, be abejo, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones. Turiu mintyje kaukes, rankų plovimą, visa tai, ką jūs puikiausiai žinote“, – sakė A. Laiškonis.
