Profesorius: karo tarnybos metu jaunuoliai turėtų lavintis, o ne kvailėti

Visuotinis jaunuolių šaukimas į kariuomenę, joje praktikuojamas asmenybės laužymas ir bukas muštras yra atgyvena, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis. Jo manymu, kariuomenės modelis turi iš esmės keistis, orientuojantis į pažangiausias karo technologijas, pritraukiant bei ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pasak mokslininko, kariuomenė turėtų tapti ta vieta, kur jaunuoliai galėtų lavintis, plėsti savo socialinių ryšių ratą, o ne patirtų muštrą.

Žengiama link visuotinės karo tarnybos modelio

Lietuva žengia link visuotinio jaunuolių šaukimo į karinę tarnybą, Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriuos dar turės patvirtinti Seimas.

Siūloma 18-19 metų vaikinus kviesti atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – šaukimo ir kvietimo pasitikrinti sveikatos jie sulauktų dar besimokydami. Jaunuoliai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesiams, visgi, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.

Nors KAM nurodo, jog įstatymų pakeitimai turėtų didinti karo tarnybos patrauklumą, sudaryti sąlygas ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo, VDU profesorius Gintautas Mažeikis teigia, jog vertėtų pereiti prie kito karinės tarnybos modelio, be muštro ir asmenybių laužymo, bet su galimybe jaunuoliams tobulėti. Jo vertinimu, kariuomenė turėtų tapti ne atgrasia, o patrauklia vieta jaunimui.

„Ne vien aš, kelių politinių partijų vadovai yra kalbėję apie tai, kad Lietuvoje vertėtų plėsti tiek ginkluotės gamybą, tiek ir karo technologijų kūrimą. Tai reikštų investicijas, mokslą ir gynybos finansavimo didėjimą.

Ir tai nebūtų paprastas išlaidavimas, tiesiog pinigus išmetant į lauką, o investicijos, kurios didintų bendrąjį vidaus produktą ir, atitinkamai, visuomenės gerovę“, – portalui „Delfi“ sakė VDU profesorius G. Mažeikis.