Nori padėti pensininkams prieš Kalėdas
Seimo narys Zbignevas Jedinskis laidoje Delfi diena sako, kad tokia išmoka neva nori pagelbėti pensininkams laikotarpiu prieš Kalėdas.
„Šios kadencijos mūsų programa buvo socialiai orientuota. Mes pradėjome nuo vaiko pinigų, siūlėme dvidešim eurų kiekvienam vaikui ir mes tik dėl šios sąlygos, kad tie pinigai būtų skiriami, sutikome dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Dabar jau kiekviena šeima gauna šešiasdešimt eurų perpus.
Aš nemanau, kad čia yra koks priešrinkimis triukas, visa mūsų rinkimų programa buvo socialiai orientuota ir aš dar patikslinsiu, kad kiekvienas Seimo narys iki pat kadencijos pabaigos stengiasi dirbti ir įgyvendinti savo programą ir įtikti rinkėjams. Dauguma Seimo narių tarnauja bankininkams, oligarchams, o mūsų partija atstovauja paprastam piliečiui“, – laidoje sako politikas.
Anot jo, pasiūlytas įstatymo projektas yra visiškai logiškas, nes skurdžiau gyvenantys žmonės būtent prieš Kalėdas, kai yra daugiau nuolaidų, nori daugiau ir nusipirkti.
„O tikslas toks, kad žmonės galėtų prieš Kalėdas, ypač pensininkai, kurie turi mažas pensijas, galėtų nueiti ir nupirkti kažką parduotuvėse. Žmonės daugiausia apsiperka prieš Kalėdas, kai yra nuolaidos. Todėl čia nėra nieko ypatingo – viskas logiška ir suprantama“, – tvirtina Z. Jadinskis.
Vadina populistiniu žingsniu
Prieš balsavęs socialdemokratas Algirdas Sysas laidoje tikino, kad toks žingsnis – visiškai populistinis.
„Prieš rinkimus jau buvo daug kilnių dalykų – jau po du šimtus kiekvienas pensininkas gavo. Gali dalį atsidėti ir Kalėdoms. Pagrindinė priežastis, kodėl balsavau prieš, tai yra, jog, manau, kad tai yra tiesiog populistinis žingsnis prieš rinkimus. Manau, galime diskutuoti po, tada žiūrėsime, bet svarbiausia, kad ponas Jedinskis siūlo dalinti kailį meškos, kuri nėra nudobta.
Jis kalba apie bankų mokestį, už kurį bus galima mokėti, bet tokio mokesčio nėra. Einamųjų metų deficitas jau dabar yra daugiau nei trisdešimt milijonų minuse, BVP irgi bus minusinis. Labai norėtųsi daugiau, bet mano principas yra toks, kad pensijos augtų tvariai ir pastoviai. Reikia didinti darbo užmokestį“, – sako A. Sysas.
Visiems vienodai – klaidinga politika
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad tokia priemonė – gerokai per anksti. Anot jo, tokia išmoka būtų žalinga finansiniam tvarumui.
„Pirmiausia, aš palaikyčiau visas priemones, kurios palaikytų Lietuvos pensininkų gerovės didinimą, bet jokiu būdu negalima to daryti bendro ekonomikos tvarumo sąskaita, taip pat sąskaita bendro biudžeto subalansuotumo.
Manau, kad pati priemonė yra žinoma, paplitusi, kažkada tai galėtų būti įgyvendinta, bet ne šiuo laikotarpiu. Iš esmės turime rezervą, jis yra pakankamai mažas, kadangi mūsų laukia labai didelės įtampos, kai po dviejų ar trejų metų, iš viso turėsime istorijoje pirmą kartą fiksuotą fenomeną, kai į darbo rinką ateis mažiau žmonių, negu iš jos išeis, labai smarkiai mažės potencialas žmonių, kurie mokės įmokas.
Realiai tokia išmoka šiuo laikotarpiu būtų žalinga finansiniam tvarumui. Kita vertus, yra pagrindas mokėti išmokas pensinio amžiaus žmonėms, kadangi pensinio amžiaus žmonių skurdo lygis yra aukščiausias po bedarbių. Jeigu pensininkų 35 proc., tai bedarbių daugiau nei 60 proc. O bedarbiai turi privalumą prieš pensininkus, nes bedarbiai yra darbingo amžiaus žmonės, kurie dažnai turi šeimas, auga vaikai.
Žinoma, jeigu yra galimybė remti, tai atsakingiau remti būtų bedarbius, nedirbančius žmones. Aš manau, kad jeigu yra galimybės, yra politinė valia, manau, žymiai efektyviau būtų svarstyti ne tokias universalias išmokas po du šmtus eurų. Turi būti aiškiai adresuota parama“, – sako profesorius.
„Taip, turime padėti pensininkams, bet tai yra primityviausia forma perskirstyti pinigus. Jiems yra trūkumas medicininių paslaugų, jie turi judėjimo, vienišumo problemas. Visa tai galima daryti irgi pagalbos forma, o ne perskirstant“, – pridūrė B. Gruževskis.